TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prablaivėjusi Europa

2010 04 22 0:00
Pripampę alaus europiečiai dabar mielai gurkštelėtų vyno.
AFP/Scanpix nuotrauka

Didėjantis nedarbas ir lėtai atsigaunanti ekonomika, regis, turėtų paskatinti griebtis butelio. Bet didžiosiose Vakarų Europos valstybėse gryno alkoholio vartojimas mažėja.

Kasmet vienas europietis vidutiniškai išgeria daugiau nei devynis litrus gryno alkoholio. Tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Europos Komisija (EK) skelbia, kad alkoholis yra "pagrindinė sveikatos ir socialinė problema". Vis dėlto daugelyje didžiųjų Europos Sąjungos (ES) šalių geriama vis mažiau. Prancūzijoje ir Italijoje suaugęs žmogus išgeria trečdaliu mažiau nei prieš 30 metų. Anksčiau prancūzai ir italai kasmet išlenkdavo atitinkamai po 23 ir 21 litrą alkoholio. Ispanijoje ir Vokietijoje fiksuojamos panašios tendencijos. Net ir daugumoje Rytų Europos šalių alkoholio vartojama mažiau nei prieš kelis dešimtmečius.

Geriama kur kas mažiau

Kas privertė europiečius prasiblaivyti? Labiausiai alkoholio vartojimas smuko Pietų Europoje, kur vyno, ypač darbo dienos metu, geriama kur kas mažiau. Šiuose kraštuose nuo aštuntojo dešimtmečio iki paskutinio dešimtmečio vidurio alkoholio išgeriama vidutiniškai 5 litrais mažiau (vidurkis sumažėjo nuo 17 litrų iki 12 litrų). Pietų valstybėse sparčiai daugėjo dirbančiųjų mieste, prigijo anglosaksiškos greitųjų pietų tradicijos. Naujosios tradicijos išstumia senąsias, kai buvo įprasta pusryčius užgerti viena taure, o pietus - dviem buteliais vyno.

1980 metais vyną Europoje labiausiai mėgo prancūzai, italai ir ispanai. 1953-1955 metais prancūzai kasmet išgerdavo po 21 litrą vyno, 1963-1965 metais italai - po 15 litrų. Tačiau dešimtojo dešimtmečio viduryje Prancūzijoje vyno vartojimas sumažėjo iki vidutiniškai devynių litrų vienam žmogui, o Italijoje - mažiau nei septynių.

Šiaurinėje Europos dalyje alkoholio vartojimo lygis išliko gana vienodas, nors smarkiausiai šiauriečiai gerdavo prieš tris dešimtmečius. Išimtis šiuo atveju būtų Švedija ir Suomija, kur alkoholio vartojimas aiškiai šoktelėjo valstybėms įstojus į... ES. Atsivėrus sienoms suomiai ir švedai į savo gimtines pradėjo masiškai vežtis spirituotų gėrimų, tad Švedijai ir Suomijai teko drastiškai mažinti alkoholiui taikytus itin didelius mokesčius. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje alkoholio vartojimas taip pat augo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1994 metais jis siekė vos 2,76 litro gryno alkoholio, bet jau po metų šis skaičius šoktelėjo iki 4,64 litro. 2003 metais Lietuva priartėjo prie ES vidurkio: vienas lietuvis per metus išgerdavo vidutiniškai 8,56 litro alkoholio.

Vynas nukonkuravo alų

Europiečiai geria ne tik mažiau, jie geria kitaip. Anksčiau aiškios vyno, alaus ar degtinės gėrimo "teritorijos" pamažu praranda ribas, vietoj jų atsiranda gėrimo kultūrų kratinys. Jauni žmonės, nevaržomi tradicijų, sparčiausiai kratosi senų stereotipų. Šiandien rusai, suomiai, švedai, norvegai ir lenkai mieliau išlenkia bokalą alaus nei stikliuką degtinės.

Jungtinė Karalystė, kurią 1993 metais tuometinis premjeras Johnas Majoras įsivaizdavo "šilto alaus" šalimi ir po 50 metų, tampa "Chardonnay" ir "Pinot noir" kraštu. Pernai pirmą kartą britai vynui išleido daugiau svarų nei alui. Nuo alaus prie vyno pereina ir kiti tradiciniai alaus kraštai: Danija ir Belgija.

Girtuokliai britai

Nuo 1956-ųjų Jungtinėje Karalystėje alkoholio vartojimas pamažu augo ir nusistovėjo tik pastaraisiais metais. Britų gėrikai vis dar neprilygsta didžiausiems ES girtuokliams - čekams, estams, vengrams, airiams ir danams. Tačiau Jungtinė Karalystė pagal alkoholio vartojimo kiekį lenkia kitas didžiąsias ES valstybes. Tik Lenkija gali jai prilygti. Tarp dešimt didžiausių ES šalių Lenkija yra vienintelė, kur nuo 1980-ųjų alkoholio vartojimas nuolat didėjo.

Alkoholio studijų instituto darbuotoja Rachel Seabrook teigia, kad gėrimą Jungtinėje Karalystėje paskatino perėjimas nuo alaus prie vyno. Tačiau nors britai ir susipažino su pietų europiečių gėrimais, vis vien išliko "sunkaus epizodinio gėrimo" mėgėjai. Britams alkoholis per barzdą varvėte varva, tai nė kiek neprimena manieringai lėto ispanų ar italų siurbčiojimo. Skirtumas tik toks, kad britai dabar be saiko maukia ne 4 laipsnių alų, bet 12 laipsnių vyną. Be to, daug ką lemia ir įperkamumas: britai daugiau laiko praleidžia namie, gerdami pigų gėralą iš prekybos centro, nei sėdėdami brangiuose baruose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"