TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Praėjus penkeriems metams po cunamio Japonija tebeieško dingusiųjų

2016 03 10 14:45
Sipa/Scanpix nuotraukos

Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba atnaujino povandenines kelių šimtų žmonių, kurie veikiausiai žuvo per 2011-ųjų žemės drebėjimą ir cunamį kartu su dar 2 500 oficialiai dingusiais tebelaikomų žmonių, paieškas.

Rikudzentakos mieste dingusių asmenų artimųjų prašymu ketvirtadienį šeši narai nėrė į ledinius Hirotos įlankos vandenis.

Stichinės nelaimės nuniokotame regione įsibėgėjus atstatymo darbams, įlankoje pradėtos statyti apsauginės dambos. Dingusiųjų šeimos būgštauja, kad gali niekada nebeatgauti savo artimųjų palaikų.

Policijos duomenimis, stichijos nuniokotame šalies šiaurės rytiniame regione dingusiais tebelaikomi daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių, iš jų 200 – Rikudzentakoje.

Beveik 16 tūkst. žmonių žūtis buvo patvirtinta, todėl bendras drebėjimo ir cunamio aukų skaičius viršija 18 tūkstančių.

Klaidos nepašalintos

Aplaidumas ir privačių bei viešų interesų supainiojimas, laikomi svarbiais Fukušimos branduolinės avarijos veiksniais, išlieka didelė problema Japonijoje, perspėja ekspertai, primindami, kad šaliai gali smogti kitas žemės drebėjimas ir cunamis, prieš kurį galėtų nublankti 2011 metų katastrofa.

Penktadienį bus minimos apie 18,5 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusios stichinės nelaimės penktosios metinės. Tąsyk 9 balų žemės drebėjimo sukeltas cunamis nušlavė pajūrio gyvenvietes ir sukėlė didžiausią per porą dešimtmečių branduolinę krizę.

Nors pareigūnai žada neleisiantys tokiai krizei pasikartoti, kai kurie kritikai sako, kad Tokijo pastangos vėl paleisti po tos avarijos išjungtus atominius reaktorius yra įrodymas, kad tragedijos pamokos nebuvo išmoktos.

Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija pakankamai nuveikė, kad pašalintų kai kurias esmines tos krizės, prasidėjusios 2011 metų kovo 11-ąją, priežastis: per didelį pasitikėjimą nacionaline katastrofų padarinių likvidavimo sistema ir pernelyg glaudžius ryšius tarp politikų, biurokratų ir branduolinės pramonės.

„Tokio pobūdžio ryšiai stebimi ir kitose šalyse, bet Japonija ypač išsiskiria“, – sakė Čibos universiteto politologijos garbės profesorius Muneyuki Shindo.

„Ryšiai tarp biurokratijos ir pramonės tebėra labai stiprūs; tai palikimas iš vyriausybės vadovaujamos plėtros, kai šalis buvo nepakankamai išsivysčiusi“ po Antrojo pasaulinio karo.

Premjeras Shinzo Abe branduolinės energetikos atkūrimą išteklių stokojančioje Japonijoje paskelbė savo prioritetu. Tokį žingsnį palaikė verslo bendruomenė, bet jam griežtai priešinosi visuomenė, po Fukušimos avarijos labai jautriai reaguojanti į bet kokius sprendimus šioje srityje.

Visi Japonijos reaktoriai buvo išjungi po katastrofos, kai itin stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelį cunamį, užliejusį Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę ir sugadinusį jos aušinimo sistemas, dėl ko galiausiai išsilydė jos reaktorių aktyvioji masė.

Tarp skambinančių pavojaus varpais dėl vėl įjungiamų reaktorių yra ir Katsunobu Sakurai, netoli nuniokotos Fukušimos jėgainės esančio Minamisomos miesto meras.

K.Sakurai atkreipė pasaulio dėmesį, kai portale „YouTube“ paskelbė vaizdo įrašą, maldaudamas pagalbos ir peikdamas Tokijo atsaką, kai radioaktyvūs teršalai pasklido jo bendruomenės link.

Po didžiausios branduolinės avarijos nuo Černobylio elektrinės katastrofos 1986 metais dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, galbūt visiems laikams.

Japonija negali apseiti be atominės energetikos, sako premjeras Abe

Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį, Fukušimos branduolinės jėgainės katastrofos penktųjų metinių išvakarėse, pareiškė, kad jo šalis „negali apseiti“ be branduolinės energetikos,

2011 metų kovo 11 dieną 9 balų žemės drebėjimas, įvykęs vandenyno dugne netoli Japonijos šiaurės rytinės pakrantės, sukėlė didžiulį cunamį, kuris nusinešė apie 18,5 tūkst. žmonių gyvybių.

Tos milžiniškos bangos taip pat sukėlė didžiausią branduolinę krizę nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, kai nuniokotoje Fukušimos jėgainėje sugedus aušinimo sistemoms išsilydė jos reaktorių aktyvioji masė.

„Mūsų išteklių stokojanti šalis negali apseiti be branduolinės energetikos, užtikrinančios energijos tiekimo stabilumą, atsižvelgiant, kas būtų prasminga ekonomiškai, taip pat dėl klimato pokyčių klausimo“, – Sh.Abe sakė per spaudos konferenciją.

Šiuos komentarus premjeras išsakė kitą dieną po to, kai Japonijos teismas nurodė išjungti du branduolinius reaktorius, kurie buvo anksčiau pripažinti saugiais pagal taisykles, sugriežtintas po Fukušimos katastrofos.

Sh.Abe pareiškė, kad vyriausybė „nekeis savo politikos“, kad reaktoriai, atitinkantys naujuosius standartus, gali būti iš naujo paleisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"