TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzams galvas skauda

2010 07 10 0:00

Prancūzijos Nanto mieste policininkas sustabdė automobilį, kurį vairavo nikabą vilkinti moteris ir išrašė jai 22 eurų baudą. Šalies taisyklės reikalauja, kad vairuotojo drabužiai nevaržytų jo judesių ir negrėstų saugumui kelyje. Policininkas nusprendė, kad nikabas, tradicinis arabų moterų drabužis, paliekantis tik siaurą plyšį akims ir uždengiantis visą kūną nuo galvos iki kulnų, trukdo vairuoti. Kaip trukdo, policininkas paaiškinti negalėjo. Bet trukdo, todėl skyrė baudą.

Ponia musulmonė pareiškė, kad ji rengiasi taip kaip nori, o policininkas - nėra jos stilistas, todėl jo reikalavimas pažeidžia jos kaip žmogaus teises ir mokėti baudą atsisakė. Apie įvykį ji pranešė spaudos agentūrai "France Press", tikėdamasi sukelti skandalą. Kaip tik tuo metu Prancūzijos vyriausybė ruošėsi paskelbti taisykles, uždrausiančias viešose vietose dėvėti integralinius, t. y. ištisinius drabužius, uždengiančius kūną ir veidą.

Valdžiai nepatiko, kad ruošiantis viešai svarstyti, kodėl reikia uždrausti musulmonėms dėvėti nikabą, dėmesys nukrypo į ginčą dėl vienos kuklios baudos. Todėl įsikišo pats Prancūzijos vidaus reikalų ministras Brice'as Hortefeux. Vėliau susidomėta aikštingosios ponios gyvenimo draugu, priemiesčio krautuvininku Liesu Hebbadju. Paaiškėjo, kad jis jau seniai buvo patekęs į valdžios akiratį, nes dažnai važinėdavo į Pakistaną, skelbė audringus islamiškus šūkius, priklausė misionieriškai islamistų draugijai ir reikalavo statyti mečetę.

Ministras išrideno sunkiąją artileriją: apkaltino krautuvininką poligamija, nes turi keturias žmonas, pagimdžiusias jam tuziną vaikų. Dar apkaltino jį neteisėtai naudojantis socialiniais Prancūzijos įstatymais, nes kiekviena jo žmona už vaikus gauna vienišų motinų pašalpas, ir pagrasino atimti Prancūzijos pilietybę.

Prasidėjo karas, kurį dabar stebi visa Prancūzija. Net Jungtinių Valstijų savaitraštis "Newsweek" jam paskyrė du puslapius.

L.Hebbadjas pasisamdė advokatą, o tas iškėlė klausimą, ar už poligamiją arba piktnaudžiavimą pašalpomis galima atimti pilietybę? Pasirodo, ne. Tokio įstatymo nėra. Daugų daugiausia galima nuteisti vieniems metams kalėjimo arba skirti 45 tūkst. eurų baudą.

Išradingas advokatas puolė toliau. Kas įrodė, ir kaip galima įrodyti, kad L.Hebbadjas gyvena poligamijoje ir apgaudinėja socialines tarnybas? Advokatas pastatė savo klientą prieš televizijos kameras ir tas, plačiai šypsodamasis, pareiškė: "Tai ką, Prancūzijoje jau negalima turėti žmonos ir trijų meilužių? Jeigu už tai iš manęs atims pilietybę, tai ir pusė prancūzų turėtų su ja atsisveikinti."

Musulmonas aiškiai tyčiojosi iš valdžios. Jo santuoka užregistruota tik su viena žmona, nors jis visas keturias laiko aukšta tvora aptvertame name - haremas vidury Europos. Bet patrauksi jį teisman - šaipysis toliau, pasakys, kad jo žmona labai atlaidi, šiuolaikiška, gyvena po vienu stogu su vyro meilužėmis ir jų vaikais. Meilužės taip pat nuolankaus būdo. Bjaurios, pavydžios, egoistiškos europietės nesugeba tokios būti.

Prancūzai užkando žąslus. Policija pradėjo tirti, ar krautuvininkas nėra su trimis žmonomis susituokęs mečetėje, nes merijoje neužregistruotos vedybos Prancūzijoje draudžiamos. Nueita dar toliau - susidomėta, ar kai 1999 metais L.Hebbadjas vedė arabų kilmės Prancūzijos pilietę ir tokiu būdu įgijo pilietybę, jis jau buvo sutuokęs mečetėje? Jei jis tuomet melavo, pilietybę galima atimti. Dabar jau patys prancūzai kimba vienas kitam į atlapus - kas yra prancūziškumas? Kokios pakantumo ribos? Ši šalis visada buvo labai tolerantiška, atlaidi svetimiems, plačiai atverianti duris persekiojamiems žmonėms. Bet dabar prancūzai klausia - kiek galima? Atsiranda teigiančiųjų, kad tokį požiūrį reikia keisti. Dauguma jų nesupranta, kodėl nuvykusios į kai kurias musulmonų šalis prancūzės privalo galvas dengti skaromis, negali mūvėti šortų, tačiau savo šalyje neturi teisės reikalauti, kad musulmonės laikytųsi Europos papročių ir elgesio normų, nes tai neva pažeidžia žmogaus teises. Nesuprantama ir kodėl statyti mečetes Prancūzijoje - natūralus dalykas, juk bažnyčių statyti Islamo kraštuose negalima.

Nuomonės išsiskyrė. Vieni reikalauja rūpestingai laikytis tolerancijos tradicijų, nors radikalūs islamistai tuo naudojasi, diegia savo gyvenimo būdą, laikosi kategoriškų, net ne visų musulmonų pripažįstamų taisyklių (tuo dar ir tyčiojasi iš bejėgės valstybės). Kiti sako tiesiai šviesiai: sutinkame, kad mūsų kultūros skirtingos, bet neleisime kraštutinumų ir neleisime laužyti mūsų taisyklių.

Tačiau tuomet pasipila kaltinimai, kad prancūzai niekina savo buvusių kolonijų žmones ir jų pilietines teises, kad jie rasistai, ir toks jų požiūris kursto trintį, o gal ir karą tarp krikščionių ir mahometonų.

Yra ir praktiška problema. Be ateivių iš Afrikos ir Azijos nei Prancūzijos, nei kitų išsivysčiusių Europos šalių ekonomika negalėtų išsilaikyti.

Tokia padėtis ne vien Prancūzijoje. Kai kuriuose Italijos municipalitetuose taip pat uždrausta vairuoti dėvint nikabą ir pažeidėjos baudžiamos. Belgija įsivedė taisyklę, draudžiančią viešoje vietoje dėvėti veidą slepiantį drabužį, nes "tai gali būti priedanga teroristams". Bauda - 200 eurų.

Visi supranta priežastį, bet reikia kur nors padėti tašką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"