TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzija klimpsta į rizikingą karą

2013 01 17 8:39
Bamako gyventojai, draugiškai mojuodami ir linkėdami sėkmės, išlydėjo prancūzų pajėgas į šiaurę. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nors prezidentas Francois Hollande'as staiga tapo kone tautos didvyriu, jis smarkiai rizikuoja pradėdamas Malyje karinę misiją, kuri neaišku kuo baigsis.

Prancūzijos pajėgos patraukė iš sostinės Bamako į pirmą sausumos mūšį su islamo maištininkais Malio šiaurėje. Maždaug 30 šarvuočių vilkstinė vakar pajudėjo sukilėlių užimto Diabalio miesto, esančio už 400 km nuo sostinės, link. Pasiekę šį miestą prancūzai kovėse drauge su Malio kariais gatvės mūšiuose. Paremti prancūzų turėjo atvykti ir pirmieji Afrikos šalių intervencinių pajėgų kariai. 190 karių siunčiančios Nigerijos kontingentas galiausiai turi padidėti iki 900 žmonių. Nigerija vadovauja regioninėms pajėgoms, kurias savo kariais žada papildyti Beninas, Gana, Nigeris, Senegalas, Burkina Fasas ir Togas. Kaip nurodo Jungtinių Tautų rezoliucija, Vakarų Afrikos pajėgas sudarys iš viso 3 tūkst. karių. Dabar Prancūzija yra dislokavusi Malyje 800 karių, bet jų skaičius bus padidintas trigubai - iki 2500. Prezidentas F.Hollande'as žada, kad prancūzai Malyje ilgai neužsibus - tik tol, kol bus atkurtas saugumas ir pašalinta "teroristų grėsmė".

Šaunusis lyderis

Prancūzijos vadovui F.Hollande'ui, o ir visai prancūzų tautai, daug kas pasikeitė, kai šalis nusprendė eiti į karą Afrikoje. Prezidentas, iki šiol kritikuotas kaip pernelyg minkštas, staiga tapo naujo tipo lyderiu, gebančiu priimti drąsius ir pavojingus sprendimus. Jį remia kone visas politinis elitas. Žinoma, tai ne pirmas kartas, kai užsienio intervencija padeda pakeisti populiarumą prarandančio prezidento įvaizdį.

Tačiau F.Hollande'as rizikuoja įklimpti į ilgą karinę misiją ir sudėtingus santykius Afrikoje, ką jau kalbėti apie visiškai realų teroristų kerštą regione laikomiems įkaitams prancūzams. Tikriausiai kurį laiką visa Prancūzija automatiškai bus linkusi laikyti aukštai iškeltą vėliavą ir girti šaunųjį prezidentą. Bet jau dabar girdėti klausimų, kokie yra operacijos "Servalas" tikslai?

Teroristai telkiasi

Prancūzija, siekdama sustabdyti islamistų žygį į sostinę, pradėjo karinę operaciją Malyje praėjusį penktadienį. Iki 1960 metų ši šalis buvo Prancūzijos kolonija, ten tebegyvena 6 tūkst. prancūzų.

Islamistai ir vietos tuaregų maištininkai užėmė pagrindinius centrus šiaurės Malyje pernai kovą ir balandį. Netrukus jie perėmė kontrolę, įvedė griežtą šariatą ir pradėjo skverbtis pietų link.

Prancūzija pradėjo šį karą pirmiausia iš baimės dėl ateities - kad neilgo skrydžio atstumu nuo Paryžiaus atsiras teroristinė valstybė. Didžiausią nerimą Prancūzijai kelia su "Al-Qaeda" susijusios grupuotės. Pastaruoju metu į islamistų kontroliuojamą Malio teritoriją plūdo jų šalininkai iš Alžyro, Nigerio ir Vakarų Afrikos. Būta pranešimų, kad į Šiaurės Malį atvyksta džihadistų ir iš Europos, įskaitant pačią Prancūziją, nors JAV žvalgyba negalėjo to patvirtinti. Narkotikų keliais į tą pačią teritoriją buvo vežami ir ginklai iš Libijos. Europos žvalgybos agentūros pernai turėjo informacijos, kad islamistai iš Jemeno, Somalio ir Afganistano, bėgdami nuo nepilotuojamų lėktuvų atakų, kreipia savo žvilgsnius į Malį (bei Siriją). Šalies šiaurėje džihadistai įkūrė mokymo stovyklas ir amunicijos sandėlius.

Nei Paryžiuje, nei jokioje kitoje Vakarų sostinėje niekas nenori, kad Malis taptų antru Afganistanu - atokia vieta, kurioje galima ramiai planuoti teroro aktus visame pasaulyje.

Kuo tai baigsis?

Iš pradžių Prancūzijos pajėgų tikslas buvo tik sustabdyti į pietus traukiančias islamistų vilkstines, bet dabar prancūzai jau bombarduoja jas už šimtų kilometrų. Jei Prancūzija nori padėti Malio vyriausybei atgauti prarastus šiaurinius rajonus, tai yra uždavinys, kuris pareikalaus didžiulių pastangų.

Nors Prancūzija siekia kuo greičiau perduoti misiją Afrikos kariams, niekas nežino, ar veiksmingos bus šios daugiatautės pajėgos. Be to, joms taip pat greičiausiai reikės Prancūzijos paramos iš oro ir logistikos.

Analitikai mano, kad operacija Malyje truks kelis mėnesius, nes paskui karštis ir lietūs nutrauks bet kokius mūšius. Kas bus toliau, neaišku. Geriausiu atveju Malio islamistai tiesiog išgaruos, išsisklaidys smėlynuose, palikdami miestus vyriausybei. Tačiau nebūtinai taip ir bus.

Centro kairiųjų "Le Monde" įspėja: "Mes žinome, kaip prasideda karinės intervencijos. Mes niekada nežinome, kaip jos baigsis." Blogiausias variantas būtų pasiduoti pagundai perimti žlungančią valstybę ir pamėginti ją atkurti.

AFP, BBC, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"