TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzija neapleidžia Vakarų Afrikos

2016 03 21 6:00
Malio gyventojas apsigaubęs Prancūzijos vėliava.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos diplomatinė, karinė ir finansinė įtaka Vakarų Afrikoje yra labai didelė. Kodėl Europos valstybę domina šis regionas?

Prieš savaitę Dramblio Kaulo Kranto pajūrio kurorte Gran Basame ginkluoti užpuolikai surengė ataką, per kurią žuvo 19 žmonių, iš jų keturi – prancūzai. Džihadistų tinklo „Al-Qaeda“ padalinys prisiėmė atsakomybę ir nurodė, kad tai buvo atsakas į Prancūzijos pajėgų veiklą Vakarų Afrikoje. Regiono valstybėse (Dramblio Kaulo Krante, Čade, Malyje, Mauritanijoje, Nigeryje, Burkina Fase) iš viso veikia apie 3,5 tūkst. Prancūzijos kariškių. Jie dalyvauja kovos su terorizmu operacijoje – „Barchanas“, kuri prasidėjo 2014 metų rugpjūtį.

Praėjus kelioms dienoms po ekstremistų išpuolio Dramblio Kaulo Krantą aplankė Togo ir Benino prezidentai. Netrukus atvyko Prancūzijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai. Prancūzija buvo vienintelė ne Afrikos šalis, nusiuntusi savo atstovus. Pareigūnai ne tik išreiškė paramą Dramblio Kaulo Krantui, bet ir paskelbė, kad Paryžius ketina siųsti antiteroristinį padalinį į Burkina Faso sostinę. Kol kas jo mandatas nėra apibrėžtas – neaišku, ar prancūzai kariškiai galės persekioti įtariamus teroristus savarankiškai ar tik bendradarbiaudami su nacionalinėmis pajėgomis.

Ekspertų teigimu, operacija „Barchanas“ – labai veiksminga, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje prancūzų dominavimas gali sukelti problemų. Vakarų Afrikos šalys ateityje turėtų pačios užtikrinti savo saugumą, o ne tapti priklausomos nuo kitų. Pastebima, jog Prancūzija regione turi labai stiprų balsą. Kai ginkluotas užpuolikas atakavo Burkina Faso sostinės viešbutį, nacionalinės kariuomenės padaliniams buvo liepta palaukti prancūzų ir tik tuomet imtis veiksmų. Toks kišimasis į Afrikos valstybės vidaus reikalus daugeliui nepriimtinas.

Dabartinio Prancūzijos prezidento pirmtakas Nicolas Sarkozy uždarė Prancūzijos karines bazes Senegale. Francois Hollande“as iš pradžių bandė sekti tuo pačiu keliu. Kai Malyje įsiplieskė neramumai, Afrikos valstybės prašė, kad Prancūzija padėtų įveikti džihadistus. 2013 metais ten prasidėjo karinė operacija „Servalas“, kurią vėliau pakeitė „Barchanas“.

Prancūzijos kariškių veikla Vakarų Afrikoje ir Sahelio regione sukelia įvairių reakcijų. Kai kurie ekspertai pažymi, kad prancūzai užuot užkirtę kelią teroristams įsigalėti regione, jų privilioja dar daugiau, nes islamistai dažniausiai taikosi į tas valstybes, kurios bendradarbiauja su tarptautine bendruomene. Pastaraisiais mėnesiais buvo įvykdyta atakų prieš prabangius viešbučius Malio ir Burkina Faso sostinėse. Jie nusinešė dešimtis žmonių gyvybių. Dėl šių išpuolių Vakarų Afrikos valstybės ėmėsi stiprinti saugumą, didėjant džihadistų keliamai grėsmei.

Analitikų centro „Chatham House“ vadovas teigia, kad Prancūzijos santykiai su buvusiomis kolonijomis labai pragmatiški. Paryžius regione turi verslo interesų – prekiauja kava ir kakava. Kasybos sektoriuje kol kas dominuoja britų ir amerikiečių įmonės. Vienintelė išimtis yra prancūzų turimos Nigerio urano gavybos akcijos.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"