TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzija su Vokietija - kaip šuo su kate

2013 05 14 8:13
Dažnesni A.Merkel ir F.Hollande'o susitikimai galėtų pagerinti Vokietijos ir Prancūzijos santykius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos ir Vokietijos santykiai išgyvena krizę. Europos Sąjungos (ES) gigantai pešasi kaip šuo su kate. Buvęs Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire'as teigia, kad valstybėms reikėtų gerinti savo santykius ir kartu imtis iniciatyvos sprendžiant svarbiausias ES problemas.

Optimistiškai nusiteikę apžvalgininkai mano, kad pablogėję Vokietijos ir Prancūzijos santykiai yra gana dažnas reiškinys abiejų valstybių istorijoje. Tarpukariu abi šalys taip pat pešėsi ir nesutarė dėl teritorijų. Vokietija norėjo susigrąžinti po Pirmojo pasaulinio karo prarastą Elzasą ir Lotaringiją, Prancūzija nuolat jautė karo grėsmę iš šiaurinės kaimynės. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šalių santykiai kur kas pagerėjo. Abi valstybės tapo Europos projekto architektėmis. Nuo to laiko Prancūzija ir Vokietija tai suartėdavo, tai nutoldavo viena nuo kitos. Pastarąjį kartą dvi ES galiūnės buvo suartėjusios, kai Prancūziją valdė prezidentas Nicolas Sarkozy. Tuo metu politikos apžvalgininkai kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento duetą vadino "Mercozy". Tačiau valstybių santykiai pašlijo Prancūzijos vadovu tapus Francois Hollande'ui ir euro zoną ištikus krizei. Abi valstybės dar vis neranda bendros kalbos, kaip išbristi iš krizės, kiekviena jų nori įrodyti savo teisumą.

Prancūzija turi paimti iniciatyvą į savo rankas. Ji privalo daryti reformą šalyje ir vykdyti kitokią politiką Bendrijoje."Atėjo laikas Paryžiui suprasti, kad pasaulis atveria galimybę Prancūzijos talentams, šalies kūrybiškumui, jos turtams ir darbui. Tačiau tam reikalingi sudėtingi pokyčiai, ir jų reikia dabar", - rašė B.Le Maire'as.

Pablogėjusių santykių priežastys

Buvęs Prancūzijos žemės ūkio ministras įžvelgia nacionalistines, europines ir globalias pablogėjusių dvišalių santykių priežastis. Nacionalistinės priežastys siejamos su sėkminga Vokietijos ekonomika. Valdant Gerhardui Schroederiui ir A.Merkel Vokietija padidino savo ekonomikos produktyvumą. Prancūzija taip pat stengiasi jį didinti, tik jai daug sunkiau sekasi. Nebyli ekonominė konkurencija trukdo siekti geresnių santykių. Padėtis pagerėtų, jeigu Prancūzijai pavyktų pasiekti puikių ekonomikos rodiklių.

Europinės priežastys susijusios su ekonomikos krize ir euro zonos skolų krize. Šios krizės sukėlė taupymo vajų, o šis virto žiauria konfrontacija. Politikai riejasi, valstybės siūlo skirtingas vizijas, o gerų rezultatų nematyti. ES ilgalaikis biudžetas - dar vienas Prancūzijos ir Vokietijos nesantaikos objektas. Prancūzija norėtų didelių lėšų bendrajai žemės ūkio politikai, Vokietija siūlo mažinti šias išlaidas. Nors esama barnių, šviesos spindulys tarp Vokietijos ir Prancūzijos dar spingsi. Abi šalys sutaria, kad būtina didinti išlaidas švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai pagerintų ilgalaikį visos ES ekonomikos augimą.

Globalios priežastys yra susijusios su Kinijos ekonomikos augimu ir šios šalies galios stiprėjimu. Konkuruoti su Kinija norinčioms ES valstybėms reikėtų stiprinti bendradarbiavimą, gerinti ekonominę politiką. ES bendradarbiavimo ašimi ilgus metus buvo Prancūzija ir Vokietija. Šios valstybės ir dabar turėtų rodyti iniciatyvą. ES negali būti vien biurokratų ir technokratų projektas. Ji privalo tapti pasauline galia, kuri konkuruoja su galingiausiomis valstybėmis. Be bendros Europos sunkiasvorių iniciatyvos tai bus varginantis ir sunkus kelias.

Reikia sėkmingų reformų

Vokietijos ir Prancūzijos santykiai pagerėtų, jeigu F.Hollande'o vadovaujama valstybė sėkmingai įgyvendintų ekonomines reformas. Prancūzijai reikėtų gerinti konkurencingumą, mažinti viešąsias išlaidas, reformuoti nedarbo išmokas ir pensijų sistemą bei supaprastinti darbo teisę. .

Sėkmingai įgyvendindama ekonomines reformas Prancūzija daug laimėtų ir nieko nepraloštų. Pirmiausia ji sumažintų "didelę tautos žaizdą" - nedarbą, subalansuotų valstybės biudžeto deficitą ir sustiprintų savo suverenitetą. Be ekonominių reformų, būtina veiksminga diplomatinė programa ir konstruktyvus dialogas tarp Prancūzijos ir Vokietijos. Abi valstybės prie derybų stalo turėtų apsvarstyti jautriausius dvišalių santykių aspektus. Juos galėtų aptarti skirtingo lygio diplomatai. Santykius ypač pagerintų aukščiausio lygio vadovų susitikimai. Žemesnio lygio susitikimai taip pat būtų naudingi. Juose abi valstybės spręstų techninius klausimus. Prancūzija ir Vokietija dvišaliuose susitikimuose turėtų aptarti jautriausias temas: fiskalinę ir socialinę politiką, minimalaus darbo užmokesčio didinimą, pinigų politiką, prekybos ir jos reguliavimo taisykles. Tai būtų naudinga ne tik šioms valstybėms, bet ir visai Bendrijai.

Geri Prancūzijos ir Vokietijos santykiai galėtų nustatyti naujas politikos kryptis visoje ES. Jie turėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Abi šalys privalo pamiršti protekcionizmą ir savanaudiškumą ir dirbti visos ES labui. Tik tada ir jos, ir visa Bendrija taps konkurencinga pasauline galia. Tik tada abiejų šalių piliečiai ir europiečiai džiaugsis jiems teikiamais pranašumais. Tik tada puikiai funkcionuos visa ES.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"