TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzijoje prarasta 1 mln. darbo vietų

2013 04 15 6:05
Prezidentas F.Hollande'as neketina atsisakyti sumanymo smarkiai apmokestinti daug uždirbančius prancūzus. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nuolatinis mokesčių didinimas Prancūzijoje lėmė, kad per pastaruosius 20 metų šalis neteko beveik milijono darbo vietų.

Tokius duomenis paskelbė fondas "Concorde". Jo ataskaitoje teigiama, jog per šį laikotarpį, "pačiais kukliausiais skaičiavimais", iš šalies išvažiavo 60 tūkst. verslininkų. Dauguma jų vadovavo smulkioms įmonėms, kuriose dirbo vidutiniškai 16 žmonių. Jeigu tie verslininkai būtų likę Prancūzijoje, šiandien valstybė turėtų 960 tūkst. darbo vietų daugiau.

"Bėgančiųjų nuo mokesčių" ėmė ypač daugėti praėjusiais metais. Tik tai jau buvo daugiausia stambūs verslininkai ir žinomi asmenys. Šalį paliko aktorius Gerard'as Depardieu, Mulliez šeima, kuriai priklauso prekybos centrai "Auchan", vienas elektroninės muzikos pradininkų kompozitorius Jeanas Michelis Jarre'as ir turtingiausias Prancūzijos žmogus Bernard'as Arnault. Jie visi išvyko iš Prancūzijos per pusę metų, kai vyriausybė paskelbė apie savo planus apmokestinti iki šiol neregėtu 75 proc. mokesčiu didesnes kaip 1 mln. eurų per metus pajamas.

Tiesa, praėjusį gruodį Konstitucinė taryba blokavo šį mokestį. Ji pareiškė, kad valstybė neturi teisės atimti iš savo piliečių daugiau kaip trečdalio pajamų. Tačiau kovo mėnesį mokestis vėl buvo pateiktas svarstyti Valstybės tarybos teisininkams. Šie rekomendavo vyriausybei sumažinti jį iki 66 ar net 60 procentų. Dabar valstybė susidarantį skirtumą nori atsiimti labiau apmokestindama bendroves.

Bet pastaruoju metu ėmė keistis ir pačių prancūzų požiūris į didžiulius mokesčius. Dar praėjusį rudenį tokiam apmokestinimui pritarė 60 proc. šalies gyventojų, šiuo metu - tik 53 procentai. Likusieji mano, jog per didelis turtuolių spaudimas lems tik tai, kad jie perkels savo kapitalą į kitas valstybes, o pačioje Prancūzijoje pradės didėti nedarbas.

Tačiau būtent žadėdamas įvesti tokius milžiniškus, net konfiskacinius mokesčius socialistų lyderis Francois Hollande'as ir laimėjo prezidento rinkimus. Dabar jo reitingai sulig kiekviena diena mažėja. Šiuo metu valstybės vadovą palaiko vos 35 proc. prancūzų.

Jau vasarį parlamentinės komisijos, kuri aiškinasi, kas bando išvengti mokesčių, pirmininkas Janas Galus pranešė, kad toks "bėgimas nuo mokesčių" Prancūzijai per metus kainuoja 30-80 mlrd. eurų. Mokesčių slėpimu buvo įtariamas net finansų ministras Jerome'as Cahuzacas, iki šiol garsėjęs kaip aistringas kovotojas su tais, kurie nenori mokėti mokesčių. Jis apkaltintas tuo, jog Šveicarijos ir Singapūro bankuose turi atidaręs sąskaitas, kad galėtų valstybei mokėti kuo mažiau mokesčių.

"Le Figaro", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"