TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzijos dešiniesiems nušvito didi pergalė

2007 06 18 0:00
Rinkdami parlamentą prancūzai nerodė didelio aktyvumo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijoje sekmadienį vyko antras ir paskutinis rinkimų į Nacionalinį Susirinkimą ratas. Pasak visų prognozių, visiška pergalė turėjo atitekti prezidentą Nicolas Sarkozy remiančiai partijai.

Jau per pirmą parlamento rinkimų ratą 110 kandidatų sugebėjo užsigarantuoti sau deputatų mandatus, absoliuti dauguma jų - valdančiosios dešiniosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) atstovai.

Per antrąjį ratą turėjo būti išrinkti 467 deputatai, o pasiekti pergalę savo rinkimų apygardoje kandidatui pakako paprastos balsų daugumos. Dėl šių mandatų rungėsi 933 kandidatai, atstovavę beveik 10 partijų.

Parlamento rinkimai Prancūzijoje vyko praėjus vos mėnesiui, kai N.Sarkozy, nurungęs socialistę Segolene Royal, buvo išrinktas Prancūzijos vadovu.

Per pirmo rato balsavimą rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas - apie 61 procentas, nors renkant prezidentą gegužės 6 dieną dalyvavo itin daug rinkėjų - 84 procentai.

Ekspertų vertinimais, UMP galėjo gauti nuo 379 iki 411 mandatų ir dar labiau sustiprinti savo pozicijas parlamente (iki šiol turėjo 358 mandatus). Apskritai dešinieji galėjo gauti apie 440 vietų, tad įstatymų projektus priiminės be kliūčių. "Vienintelis nežinomasis antrajame ture - kokio masto bus dešiniųjų pergalė", - rašė konservatorių "Le Figaro".

Kairioji opozicija, kurios pagrindinė jėga, kaip ir dabar, yra Socialistų partija, galėjo gauti nuo 125 iki 156 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.

Anksčiau įtakingai Komunistų partijai, raginusiai sustabdyti nevaržomą UMP dominavimą, tai veikiausiai buvo vieni nesėkmingiausių rinkimų per visą pokario istoriją. Komunistmas greičiausiai teko 10-15 mandatų.

Po 3 ar 4 vietas turėjo gauti žalieji ir demokratai centristai, vadovaujami Francois Bayrou, kuris liko trečias per prezidento rinkimus.

Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas, vadovaujamas Jeano Marie Le Peno, parlamente veikiausiai negavo nė vienos vietos.

Socialistai vylėsi, kad per antrą ratą jiems pavyks labiau nei per pirmąjį. Kairieji ypač tikėjosi, kad sėkmę atneš jų kampanija prieš pridėtinės vertės mokesčio didinimą, apie kurį kalba naujoji vyriausybė. Tačiau tarp Socialistų partijos, vis dar mėginančios atsigauti po trečio iš eilės pralaimėjimo prezidento rinkimuose, vadovų jau kilo rimtų nesutarimų, o jei kairieji ir dabar patyrė triuškinantį pralaimėjimą, jų laukia dideli kivirčai dėl lyderių.

Užtat N.Sarkozy greičiausiai gavo visas galimybes vykdyti radikalias reformas, žadėtas per rinkimų kampaniją: sumažinti mokesčius, padaryti darbo įstatymus lankstesnius, sugriežtinti migracijos kontrolę, padidinti bausmes užkietėjusiems nusikaltėliams, sustiprinti Prancūzijos aukštųjų mokyklų savivaldą.

Lemiamas balsavimas pirmiausia pasidėjo Prancūzijos užsienio teritorijose - 2 mažose salelėse prie rytinių Kanados krantų Sen Pjere ir Mikelone. Prancūzijos užjūrio teritorijose gyvena apie milijonas balso teisę turinčių piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"