TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzijos pasirinkimas: už seną ar už naują?

2012 04 23 6:06

Šią dilemą vakar sprendė Prancūzijos rinkėjai, kurių pagrindinis pasirinkimas per prezidento rinkimus buvo Nicolas Sarkozy arba Francois Hollande'as.

Naujausios apklausos rodė, kad net ketvirtadalis iš maždaug 44,5 mln. Prancūzijos rinkėjų balsavimo išvakarėse dar nebuvo apsisprendę, kurį kandidatą rinks. Pasak apžvalgininkų, būtent šie rinkėjai buvo paskutinė dešiniųjų viltis - tik jie galėjo pakeisti susiklosčiusią pusiausvyrą tarp svarbiausių kandidatų - dešiniųjų prezidento N.Sarkozy ir socialisto F.Hollande'o. Pagal apklausas per pirmąjį ratą abu jie galėjo tikėtis iki 30 proc. balsų.

Apklausos taip pat rodė, kad net iki trečdalio rinkėjų ketino apskritai neiti balsuoti. Mažas aktyvumas - bėda F.Hollande'ui, nes paprastai rinkimus labiau ignoruoja jaunimas, o vyresni žmonės linkę balsuoti už dešiniuosius.

Kad ir kaip būtų, rinkimų išvakarėse F.Hollande'as beveik neabejojo savo pergale per antrąjį rinkimų ratą. Tačiau iki jo dar ilgas kelias, o N.Sarkozy - patyręs kovotojas ir jau pažadėjo žurnalistams staigmeną, o jo šalininkai sakė, kad žmonės tiesiog nenori sakyti, jog pasirinko balsuoti kaip tik už jį.

Perrinkimo siekiantis N.Sarkozy tikino prancūzus, susirūpinusius dėl euro krizės ir nedarbo, kad tik jis gali išsaugoti "stiprią Prancūziją". Savo ruožtu F.Hollande'as akcentavo, kad dabar atėjo kairiosios eilė valdyti. Iš viso per rinkimus varžėsi 10 kandidatų, o kad nebūtų antrojo rinkimų rato, jau per pirmąjį kuris nors iš kandidatų turėjo gauti daugiau kaip 50 proc. balsų.

2007 metais prezidentu išrinktas N.Sarkozy pažadėjo sumažinti didžiulį Prancūzijos biudžeto deficitą ir apmokestinti žmones, kurie palieka šalį, kad išvengtų mokesčių. Jis taip pat pasisakė už kai kuriuos pakeitimus, kurie pažabotų imigraciją.

F.Hollande'o programa - pakelti mokesčius didelėms korporacijoms ir žmonėms, uždirbantiems per metus daugiau kaip milijoną eurų. Jis taip pat žadėjo padidinti minimalų atlyginimą, papildomai įdarbinti 60 tūkst. mokytojų ir vėl sumažinti kai kurių darbuotojų pensinį amžių nuo 62 metų iki anksčiau buvusių 60-ies.

F.Hollande'as būtų pirmas Prancūzijos kairysis prezidentas nuo Francois Mitterrand'o laikų (šis valdė dvi septynerių metų kadencijas 1981-1995 metais. 

N.Sarkozy būtų pirmas antros kadencijos nelaimėjęs prezidentas nuo 1981 metų, kai to padaryti nepavyko centro kairiųjų pažiūrų Valery Giscard'ui d'Estaing'ui. Dabar Prancūzijos prezidentas renkamas trumpesnei - penkerių metų - kadencijai.

Prancūzų susirūpinimo sąraše - algos, pensijos, mokesčiai ir nedarbas. Tačiau kandidatai sulaukė priekaištų, kad per blankią kampaniją vengė svarbiausių problemų. Nusivylimas tiek arogantišku N.Sarkozy, tiek žavesio stokojančiu F.Hollande'u padėjo radikaliems kandidatams.

Marine Le Pen pavyko atgaivinti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinį frontą, o Jeanui Lucui Melenchonui, kurį remia Komunistų partija, - pažadinti kraštutinius kairiuosius. Centristas Francois Bayrou jau trečią kartą varžėsi dėl prezidento posto. 2007-aisiais jis liko trečias su beveik 19 proc. balsų.

Šeštadienį balsavimas jau įvyko Prancūzijos užjūrio teritorijose, įskaitant Martiniką ir Gvadelupę Karibuose, Reunjono salą Indijos vandenyne ir Prancūzų Polineziją (iš viso arti milijono rinkėjų).

Antrasis rinkimų ratas numatytas gegužės 6 dieną. Galutinis laimėtojas dar turės laimėti parlamento rinkimus birželį, kad turėtų paramą savo vykdomai politikai, tačiau bet kuris Prancūzijos lyderis su parlamento dauguma turi daug erdvės manevrui.

Prancūzija yra branduolinį ginklą turinti valstybė, JT Saugumo Tarybos narė, dešimtoji pasaulyje ekonomika vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą. Šalies prezidentui priklauso ypatingos asmeninės galios. N.Sarkozy prezidento instituciją padarė dar įtakingesnę sumažindamas ministro pirmininko vaidmenį ir faktiškai prisiimdamas atsakomybę už kasdienius valstybės reikalus.

BBC, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"