TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzijos prezidentas F.Hollande’as surėmė ietis kovoje dėl euroobligacijų

2012 05 24 11:17

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį suintensyvino savo "kryžiaus žygį", agituodamas euro zonos šalis apjungti turtingųjų ir neturtingųjų skolas, nors tokiam žingsniui priešinasi Vokietija.

Pasirinkęs traukinį, o ne lėktuvą savo pirmajai kelionei į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, socialistas lyderis pademonstravo aiškų atotrūkį nuo "Merkozy" politikos, kai jo pirmtakas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo artimiausi sąjungininkai.

Priešindamasis Vokietijos reikalavimui, kad griežta fiskalinė drausmė turi tapti pagrindiniu vaistu nuo skolų krizės, F.Hollande’as patylomis, tačiau tvirtai stūmė į ekonomikos augimą orientuotą politiką kaip atsvarą griežtam biudžeto išlaidų taupymui.

Neseniai Prancūzijos vadovu išrinktas socialistas atvyko "keldamas idėjas..., o ne važiuoja į Briuselį su "kalašnikovu", sakė vienas iš prezidentą lydinčių pareigūnų.

Tačiau po penkias valandas trukusių derybų F.Hollande'as sakė norintis, kad euroobligacijos - bendro euro zonos skolinimosi programa - būtų "įrašytos į (ES) darbotvarkę", nors su tuo nesutiko A.Merkel.

Didėjant susirūpinimui dėl Graikijos ateities euro zonoje ir į pavojingą padėtį pakliuvusių Ispanijos bankų likimo, F.Hollande'o raginimai keisti žaidimo taisykles sulaukė daugelio kitų lyderių palaikymo, tarp jų Italijos premjero Mario Monti, kuris sakė, kad Prancūzijos pozicija palaiko "dauguma".

27 šalių Bendrijai ruošiantis priimti svarbius sprendimus dėl ekonomikos augimo skatinimo per birželio pabaigoje vyksiančio ES viršūnių susitikimą, F.Hollande'as sakė, kad euroobligacijos leistų valstybėms "lengviau gauti finansavimą iš (finansų) rinkų".

Šios priemonės vyriausybėms leistų finansuoti investicijas, kurios galėtų sukurti naujų darbo vietų artimiausiu laikotarpiu ir ilgainiui prisidėtų prie ekonomikos augimo, tokiu būdu padedant šalims, priverstoms labai brangiai skolintis.

Ispanija ir Italija šiuo metu už nacionalines obligacijas moka penkiskart didesnes palūkanas negu Vokietija.

"Dauguma šalių sakė palaikančios euroobligacijas, netgi nepriklausančios euro zonai - tokios kaip Britanija", - sakė M.Monti, kurio laikinoji vyriausybė vadovauja Italijoje vykdomoms radikalioms ekonomikos reformoms ir kuris tapo vienu iš svarbiausių veikėjų ES politikoje.

Nyderlandams, Suomijai ir Švedijai išreiškus palaikymą F.Hollande'o pasiūlymams, A.Merkel sakė, kad per šį susitikimą vyko "subalansuotos" diskusijos dėl euroobligacijų ir kad keli dalyviai išreiškė abejonių dėl bendro euro zonos palūkanų tarifo privalumų.

Berlynas baiminasi, kad euroobligacijos Vokietijos mokesčių mokėtojams reikštų nuolaikinį įsipareigojimą šelpti silpnesnes euro zonos ekonomikas iš viešųjų lėšų.

Kanclerė "paaiškino Vokietijos poziciją", o F.Hollande'as "sakė tai, kas jau buvo pasakyta anksčiau ,tačiau buvo plačių nesutarimų", nurodė A.Merkel.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy sakė, kad ši tema "buvo trumpai aptarta" kelių lyderių "valiutų ir ekonominės sąjungos stiprinimo pagrindu".

"Turime apsvarstyti, kokios būtų viso to teisinės pasekmės", - pažymėjo jis.

Kiti kalbėjo mažiau aptakiai: euro zonos finansų ministrų grupės vadovas Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris sakė, kad "debatai dėl euroobligacijų vėl grįžta prie derybų stalo".

Vienas Europos Komisijos šaltinis pridūrė, kad "tabu, susijęs su euroobligacijomis, buvo atšauktas", pridūręs, kad F.Hollande'as "atliko gerą ėjimą... Jis žino, (kad reikia) nestumti per toli ir per greitai".

F.Hollande'as, A.Merkel, M.Monti ir Ispanijos premjeras Mariano Rajoy susitiks Romoje prieš birželio 28-29 dieną vyksiantį ES viršūnių susitikimą. Ši žinia buvo paskelbta po to, kai reitingų agentūra "Fitch" prieš pastarąjį susitikimą Briuselyje pademonstravo, kad užsienio investuotojai gausiai traukiasi iš Ispanijos ir Italijos skolų finansavimo.

Pasak H.Van Rompuy, Europos lyderiams reikės apsvarstyti daug svarbių klausimų, tarp jų "euroobligacijų perspektyvas, labiau integruotą bankininkystės priežiūrą ir (problemų) sprendimą, taip pat bendro indėlių draudimo schemą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"