TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūzijos prezidentas šeštadienį apsilankys Malyje

2013 02 01 15:40
SIPA/Scanpix nuotrauka

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas ir gynybos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas šeštadienį apsilankys Malyje, prezidento kanceliarija paskelbė penktadienį.

Šioje kelionėje taip pat dalyvaus plėtros ministras Pascalis Caninas. Ji bus surengta po tris savaites trukusios karinės intervencijos buvusioje Paryžiaus kolonijoje, per kurią Prancūzijos vadovaujamos pajėgos užėmė didelį šiaurinį Malio dykumų regioną, kontroliuojamą islamistų grupuočių.

Prancūzijos dienraštis "Liberation" anksčiau pranešė, kad F.Hollande'as, kuris pasiuntė Prancūzijos karius sustabdyti islamistų sukilėlių puolimo buvusioje jo šalies kolonijoje Vakaru Afrikoje, atvyks į Malį penktadienio vakarą.

Prancūzijos lyderių vizitas vyks tuo metu, kai kariai telkiami prie Malio šiaurės rytuose esančio Kidalio mieto, kuris yra paskutinė dar neužimta sukilėlių tvirtovė. Kidalio oro uostas buvo užimtas trečiadienį.

Prancūzijos vadovaujama kampanija skynė vieną pergalė po kitos, vaduodama nuo islamistų svarbiausias jų tvirtoves, kurių gyventojai džiūgaudami sveikino karius.

Garsiajame Tombuktu mieste penktadienį vėl atsidarė mokyklos - pirmąkart po pernai kovą įvykusio karinio perversmo Bamake, atvėrusio kelią islamistams užimti daugelį miestų šiaurės Malyje ir perimti kontrolę didžiulėje teritorijoje.

"Kai islamistai perėmė kontrolę, jie norėjo iš naujo atidaryti mokyklą, tačiau savomis sąlygomis: pakeitus programą, įvedus arabų kalbos pamokas, mergaites atskyrus nuo berniukų ir verčiant jas dėvėti skraistes. Mes atsisakėme", - sakė mokytojas Aichatou Amadou.

Gyventojai džiūgavo, atsikratę žiauraus islamistų valdymo, kai buvo draudžiama muzika ir televizija, o prasikaltėliai buvo plakami, amputuojamos jų galūnės arba vykdomos egzekucijos. Tačiau džiaugsmą temdė keršto išpuoliai prieš šviesiaodžius, kurie, kaip įtariama, talkininkavo radikalams, susijusiems su tarptautiniu teroristų tinklu "al Qaeda".

Kaip praneša žmogaus teisių organizacijos, grupines egzekucijas vykdė tiek islamistai, tiek Malio armija.

Nevyriausybinė organizacija "Human Rights Watch" (HRW) nurodė, kad Malio centrinėje dalyje esančiame karinės įgulos miestelyje Sevarėje buvo nužudyti bent 13 įtariamų islamistų padėjėjų.

Tie žmonės buvo nušauti ir sumesti į šulinius, pranešė HRW, o šią informaciją patvirtino kitos žmogaus teisių organizacijos.

Šie pažeidimai buvo įvykdyti, kai islamistai užėmė į šiaurę nuo Sevarės esantį Konos miestą, skverbdamiesi į vyriausybės kontroliuojamą teritoriją. Tas puolimas išprovokavo netikėtą Prancūzijos intervenciją sausio 11 dieną, baiminantis, kad visa šalis gali tapti teroristų prieglobsčiu.

Konoje dar penki žmonės "dingo", jų artimieji ir kaimynai sakė HRW.

"Malio pareigūnai pro pirštus žiūri į šiuos didelį nerimą keliančius nusikaltimus", - sakė autoritetinga Vakarų Afrikos tyrėja Corinne Dufka, ragindama atlikti šių incidentų tyrimą.

Malio armija neigia, kad jos kariai įvykdė kokių nors nusikaltimų.

"Malio armija yra Respublikos armija, kuri nevykdo jokių pažeidimų - priešingai nei teigia kai kurios nuomonės", - armijos atstovas Souleymane'as Maiga sakė ketvirtadienį.

Baimindamiesi keršto išpuolių, daugelis arabų ir tuaregų pabėgo.

Prancūzijos vadovaujamos pajėgos, kurias dabar sudaro apie 3 500 karių, nesutiko didesnio pasipriešinimo per savo kampaniją vaduojant šiaurės Malį, o daugelis ekstremistų, kaip manoma, pasitraukė į dykumos kalvas aplink Kidalį, kai Prancūzijos aviacija subombardavo jų bazes.

Pastarosiomis dienomis intensyvių antskrydžių taikiniais tapo islamistų vadavietės, ginklų ir atsargų saugyklos bei mokymo stovyklos kalnuotame regione netoli sienos su Alžyru, Prancūzijos kariuomenės atstovas sakė žurnalistams ketvirtadienį.

Prancūzija dabar linkusi perduoti vadovavimą šiai karinei operacijai beveik 8 000 Vakarų Afrikos karių, kuri pamažu telkiami.

Jungtinių Tautų (JT) pareigūnai sakė, kad pasiekta didelė pažanga planuose sutelkti šias pajėgas, kurios taptų oficialios JT taikdarių operacijos dalimi.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"