TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūziškas N.Sarkozy bučinys

2008 06 19 0:00
Supažindinęs su naująja Prancūzijos karine doktrina N.Sarkozy apsilankė karinėje bazėje šalia Paryžiaus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzija planuoja sugrįžti į NATO, pareiškė prezidentas Nicolas Sarkozy, pristatydamas šalies ginkluotųjų pajėgų pertvarkymo planą, kuris jau vadinamas naująja Prancūzijos karine doktrina arba "Baltąja knyga".

Kai Prancūzijos prezidentas Paryžiuje aiškino, kokią jis mato šalies ginkluotųjų pajėgų ateitį, pakviesti 3000 prancūzų karininkų gaudė kiekvieną jo žodį. Prancūzijos kariuomenė, kuri yra didžiausia Europoje, nebuvo reformuota nuo 1994 metų. Dabar jos reformų planą galima nusakyti keliais sakiniais - kariuomenė taps mažesnė, tačiau "protingesnė" ir geriau aprūpinta techniškai, kad galėtų pasipriešinti terorizmui. N.Sarkozy pareiškė, kad nemato kliūčių Prancūzijai sugrįžti į NATO karines struktūras, nors ir iškėlė kelias sąlygas.

Šiek tiek istorijos

1966 metais Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is nutarė pasitraukti iš NATO, kai JAV nesutiko, kad Prancūzijos kariuomenė dominuotų Aljanse, ir uždraudė šalyje įrengti NATO karines bazes. Ch.de Gaulle'iui nepatiko, kad prancūzų kariuomenė turės paklusti sąjungininkams, tarp kurių buvo ir Vokietiją, su kuria prancūzai dar neseniai kovojo. Be to, tuometinis Prancūzijos prezidentas norėjo pabrėžti Prancūzijos nepriklausomumą, todėl šalis pasitraukė iš NATO Karinio planavimo komiteto ir Branduolinio planavimo grupės.

Tačiau dabar pasaulyje padėtis pasikeitė. "Terorizmas visur: jis čia ir dabar", - sakė N.Sarkozy plėtodamas Irano temą, kuri Europoje tapo labai aktuali po George'o W.Busho atsisveikinimo kelionės. Kaip ir JAV prezidentas N.Sarkozy mano, kad dabar didžiausią pavojų kelia Iranas ir jo atominė programa, nes gali būti, kad iraniečiai sodrina uraną norėdami pasigaminti branduolinį ginklą. "Šiandien Irano krizė - pavojus Nr.1 visame pasaulyje. Kartu su partneriais padarysime viską, kad jo išvengtume", - kalbėjo N.Sarkozy. Jis pabrėžė, kad dėl iškilusio teroro pavojaus Prancūzija ketina vėl prisidėti prie karinio aljanso. Tačiau už tai N.Sarkozy reikalauja, kad Prancūzija savarankiškai spręstų - siųsti jai savo karius ar ne į konflikto zonas ir pati kontroliuotų Prancūzijos branduolinį arsenalą. "Prancūzija - nepriklausomas sąjungininkas. Laisvas partneris", - sakė prezidentas, ir pridūrė, kad mato aljansą europietiškesnį.

"Jei Prancūzija vėl taps visateise NATO nare, tai aljansas kontroliuos didesnę Europos teritoriją. Taip aš pasisakau už europietiškesnį aljansą. Paaiškinkite man, kaip jis gali būti be Prancūzijos", - klausė N.Sarkozy.

Agentūra "Associated Press" tokias N.Sarkozy keliamas išlygas pavadino "akmeniu į NATO daržą". "Po 2007 metų gegužę įvykusių prezidento rinkimų Sarkozy ne kartą pasisakęs už geresnius santykius su JAV, dabar aiškina, kad didesnis Prancūzijos vaidmuo NATO nė kiek nepakenks visos ES gynybiniams interesams", - teigia agentūra ir primena, kad per Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją Vakarų Europos spauda net vadino N.Sarkozy NATOleonu dėl tvirtos proamerikietiškos pozicijos.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis iš karto pritarė Prancūzijos ketinimui atnaujinti karinį bendradarbiavimą su Aljansu, nors ir nėra sužavėtas Prancūzijos ketinimu kontroliuoti nacionalinę armiją ir branduolinį ginklą.

NATOleono planai

Prancūzijos kariuomenę numatoma reformuoti per 15 metų, t.y. iki 2020-ųjų. Kadangi karinio konflikto Europoje tikimybė maža, Prancūzija sumažins savo pajėgų dydį nuo 270 tūkst. iki 225 tūkst. karių, tačiau sustiprins žvalgybą ir nustatys šalies grįžimo į NATO integruotas karines struktūras kursą.

Mažesnė, mobilesnė ir technologiškai gerai ginkluota kariuomenė galės geriau kovoti su naujomis grėsmėmis, pirmiausia, terorizmu. Naudodamasi palydovais, nepilotuojamais lėktuvais ir kita stebėjimo iš oro įranga Prancūzija ketina daug investuoti į žvalgybą.

2020 metais Prancūzijos išlaidos šalies gynybai sieks 377 mlrd. eurų, iš kurių 200 mlrd. bus skirta karinei technikai modernizuoti. "Viskas iš karto nepadaroma. Pirmiausia užtaisysime esančias spragas - tai kareivių apsauga, strateginis transportavimas, o taip pat oro pajėgų ir desanto mobilumas", - sakė N.Sarkozy, tačiau pridūrė, kad bus mažiau gaminama prancūziškų naikintuvų bei pakrančių apsaugos laivų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"