TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prancūziškų ragelių krizė

2012 07 14 8:40
Tikras gurmanas tikrai atskirs, ar prancūziškas ragelis iškeptas vietos kepyklėlėje. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Tikras, kvapnus, nepakartojamo skonio vietos kepyklėlėje iškeptas prancūziškas ragelis nyksta. Galų gastronominis šedevras virto pramoniniu būdu mikrobangų krosnelėje šildoma bandele.

Prancūzų gastronomai piktinasi, kad maždaug pusė kepyklų parduoda masiniu būdu pagamintus ragelius. Nuo 1998 metų prancūzų duonos kepėjai gali vadinti save "boulangers" - duonos ir pyragų kepėjais - tik tuomet, jei kepinius kepa vietoje. Tačiau ši taisyklė negalioja prancūziškų ragelių kepėjams. "Žmogus gali vadintis kepėju, bet negaminti ragelių", - piktinosi Nacionalinės kepėjų ir konditerių konfederacijos prezidentas Jeanas Pierre'as Crouzet. 

Masiniu būdu ragelius kepa didelės kompanijos, pavyzdžiui, "Coup de Pates", kuri siūlo daugiau nei 700 iš anksto paruoštų kepinių - nuo citrininių kepinių iki šokoladinių plikytų pyragaičių ir picų. Jos asortimente - ir keliolika rūšių prancūziškų ragelių. Kompanijos atstovai tvirtina, kad jiems kepti naudojamas tik aukščiausios rūšies sviestas - pagrindinė ir svarbiausia sudėtinė dalis.

Tačiau vietinės kepyklėlės mėgina kovoti su visa pramone. Jų savininkams didžiausią galvos skausmą kelia pramonininkų numušta ragelių kaina. Vieną ragelį didžiosios kompanijos siūlo už 20 euro centų. "Visi mūsų gaminiai kepami vietoje. Jie nebuvo pasirinkti iš katalogo ar užšaldyti", - ant savo kepyklėlės lango tokį užrašą išsikabino vienas Paryžiaus kepėjas Pierre'as Couderc'as.

Atidūs vartotojai tikrai atskirs tikro ir pramoniniu būdu gaminto prancūziško ragelio skonį. "Mūsų rageliai nėra kaip guma, jie nepripildyti oro. Ištraukti iš orkaitės jie būna minkšti, sluoksniuoti, lengvi, sotūs ir traškūs", - pasakojo vienas ragelių kepėjas Eddy Le Tourrier.

Nors prancūzai sviestinius ragelius ir laiko savo kulinariniu šedevru, pirmą kartą jie pradėti gaminti Vienoje, švenčiant pergalę prieš turkų armiją, apgulusią miestą. Pasakojama, kad į Prancūziją juos atvežė Marija Antuanetė, kilimo iš Austrijos. Ne veltui Prancūzijoje rageliams ir kitiems gaminiams taikomas "viennoiserie" terminas nuo Austrijos sostinės pavadinimo.

"The Daily Telegraph", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"