TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prarastoji Europos karta

2012 02 09 8:52

Jei senajai europiečių kartai, prisimenančiai karo sunkumus, atrodo, kad šiais laikais jaunimui kelias auksu grįstas, ji smarkiai klysta. Europos Sąjungos (ES) jaunimo nedarbas yra didesnis už vidutinį nedarbo lygį.

Jauni europiečiai su baime ir pesimizmu žvelgia į ateitį. Nedarbas jų gretose didėja, o ir tų, kurie turi darbą, perspektyvos labai miglotos. Vos keliose ES valstybėse nedarbo lygis neviršija 10 procentų. Briuselio biurokratai jau seniai kalba apie "prarastąją" jaunų darbuotojų kartą. Nerimaujama, kad stipriai smūgiavusi finansų krizė pačioje jaunuolių karjeros pradžioje gali atsiliepti visam gyvenimui, ne tik šiems keleriems metams, kai tenka išgyventi iš menkų atlyginimų ir džiaugtis, kad darbo apskritai yra. Europoje darbo santykiai reguliuojami gana griežtai ir darbdaviui sunku išmesti dirbantį žmogų iš jo vietos, tačiau jaunuoliui gauti pirmąjį darbą, pirmąją patirtį, ypač krizės laikais, - misija neįmanoma. Jei jaunas europietis turi darbą, jis dažniausiai laikinas ir/arba prastai mokamas. Toks vaizdelis kelia dar didesnį liūdesį nei oficialioji jaunimo nedarbo statistika.

Jaunimo nedarbo lygis ES siekia 23 proc., tačiau daugelyje valstybių šis rodiklis yra gerokai aukštesnis. Vokietijoje darbo neturi 8,1 proc. 18-24 metų jaunuolių, Nyderlanduose - 8,6 proc., Austrijoje - 8,3 procento. Kitur skaičiai tiesiog šiurpina. Maltoje darbo neturi 14,3 proc. jaunimo, Slovėnijoje - 15,2 proc., Čekijoje - 19 proc., Suomijoje - 19,6 proc., Belgijoje - 21,1 proc., Estijoje - 21,8 proc., Jungtinėje Karalystėje - 22 proc., Vengrijoje - 25,9 proc., Lenkijoje - 27,8 proc., Airijoje - 29 proc., Latvijoje - 29,9 proc., Italijoje - 30,1 proc., Lietuvoje - 31,1 proc., Slovakijoje - 35,1 proc., Graikijoje - 46,6 proc., Ispanijoje - 49,6 procento jaunų žmonių.

Italai žiūri į kitus žemynus

Italijoje, kur kas trečias jaunuolis neranda darbo, jaunimas vis dažniau žvalgosi į tolimus žemynus - Afriką, Pietų Ameriką. Jaunų išsilavinusių, kelias kalbas mokančių italų negąsdina, kad tai kur kas tolimesnė savanoriška tremtis nei būtų keliaujant į Vokietiją ar Skandinavijos kraštus. Jei duoda gerą darbą, jie gali persikraustyti kad ir į Kitą, Ekvadorą. Dar neišskridęs jaunimas keikia, jų žodžiais tariant, "sistemą". "Baigiau teisę ir gavau stažuotę vienoje teisininkų kontoroje netoli savo gimtojo miestuko. Žinoma, mano išlaidų jie nekompensuoja. Vieninteliai stažuotojai, gaunantys atlygį, yra teisininkų vaikai. Jie ateina į savo tėvų įmones ir gauna pinigų. Nors Mario Monti ir kalbėjo apie profesijų liberalizavimą, viskas tebeskęsta migloje", - pasakojo 25 metų Michela Moretti.

Jos bendraklasė, žurnalistiką baigusi 25 metų Elena Cirioni gali papasakoti beveik tą patį: "Baigusi studijas dvejus metus stažavausi vietinėje radijo stotyje, kuri nieko man nemokėjo. Laimei, gavau kitą darbelį internetinėje radijo stotyje. Dabar dirbu 15-20 valandų per savaitę ir gaunu 200 eurų. Italijoje kultūrą ištiko didžiulė krizė, todėl pinigų naujokams paprasčiausiai nėra."

Krizės aukos

Didžiausios Graikijos krizės aukos - jaunimas; vaikinai ir merginos, kurie niekada ir nepatyrė, kas yra ekonominis pakilimas, tačiau dabar kartu su visais turi kęsti vyresnės kartos išlaidavimo pasekmes. Graikijoje keturi iš dešimties bedarbių yra jauni žmonės, ši statistika laikui bėgant tik blogės - kraštas įžengė į penktuosius krizės metus, pabaigos dar nematyti.

Gabiausi ir drąsiausi dairosi į užsienį. Jie pavargo nuo darbo paieškų, baimės, kad ekonomika bet kurią minutę gali žlugti, prognozių, jog prireiks dešimties metų, kol valstybė ims stotis ant kojų. Graikijoje nėra net tinkamų perkvalifikavimo programų jaunimui. Manoma, kad per pastaruosius dvejus metus į užsienį išvyko dešimtys tūkstančių jaunų graikų.

Išsilavinę, bet nereikalingi

Tačiau Ispanijos jaunimo padėtis blogiausia, daugiau nei pusė jų neturi darbo. Paradoksalu, bet šie 18-24 metų jaunuoliai vadinami geriausiai išsilavinusia karta per visą krašto istoriją. Tačiau jos perspektyvos pačios liūdniausios. Kai valstybėje 5 mln. bedarbių, sunku rasti sau vietą po saule. O tie, kurie randa, gyvena iš mažo atlyginimo ir su baime, kad bet kada šios vietos gali netekti. Jie džiaugiasi, jei gauna stažuotę ar pasirašo trumpalaikę sutartį. Situacija tokia kritiška, jog Ispanijos premjeras Mariano Rajoy Briuseliui pareiškė, kad ES turėtų realistiškiau žiūrėti į Ispanijos deficitą. Visos taupymo programos tik dar labiau gniuždo krašto ekonomiką ir kyla pavojus, kad atpirkimo ožiu taps jaunoji karta.

Prieš dešimtmetį jaunuoliai dažniausiai uždirbdavo po tūkstantį eurų kas mėnesį. Tokie vaikinai ir merginos buvo praminti menkinančiu "mileuristas" terminu. Mat iš esmės jie buvo tarsi užstrigę tarp paauglystės ir brandos - pinigų lyg ir turi, bet gyvena su tėvais, nes savarankiškai savęs neišlaikytų. Šių dienų dvidešimtmečiams telieka svajoti apie tokį "žeminantį" epitetą.

BBC, "The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"