TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prasideda NATO viršūnių susitikimas Velse

2014 09 04 6:00
Ekspertų teigimu, NATO viršūnių susitikimas turėtų būti laikomas „kelrodžiu, o ne "galutiniu tašku“. AFP/Scanpix nuotrauka

Sakoma, kad po šaltojo karo ši svarbi tarptautinių santykių žaidėja ėmė prarasti savo svarbą ir pozicijas. Pastaruoju metu dažnai svarstoma, ar Aljansas gali tinkamai reaguoti į Rusijos ir „Islamo valstybės" kariaujamą nekonvencinį karą. Ekspertų teigimu, šiandien Velse prasidedantis NATO viršūnių susitikimas gali būti esmingas organizacijos ateičiai ir svoriui tarptautinėje arenoje.

NATO viršūnių susitikime Vakarų šalių lyderiai ketina pademonstruoti tvirtą vienybę dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione. Tačiau baiminamasi, kad toks žingsnis gali supykdyti Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

Manoma, kad Maskvai tiesioginis NATO iššūkis nebus mestas. „Kokios nors atviros karinės intervencijos galimybė yra labai mažai tikėtina, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo tarptautinių santykių instituto direktorius Robinas Niblettas. - Tam nėra palaikymo Aljanso lygmeniu. Niekas neketina veikti savarankiškai.“ Jis pabrėžė, jog NATO nėra įpareigota veikti. Ukraina nėra Aljanso narė, todėl jai netaikomas „kolektyvinės gynybos“ principas.

Kai kurios NATO šalys, tokios kaip Rumunija, ragino Aljansą suteikti pagalbą Ukrainos kariuomenei. Grupė karingų JAV senatorių tą patį ragino padaryti prezidentą Baracką Obamą, tačiau kiti sąjungininkai elgiasi daug atsargiau. Kaip teigia politikos ekspertai, pagrindinė NATO problema yra ta, kad organizacija yra tiesiog per didelė, todėl 28 šalims sunku pasiekti bendrą sutarimą.

Pastarasis NATO viršūnių susitikimas vyko Čikagoje 2012 metais. Kaip rašo politikos apžvalgininkas Ewenas MacAskillas, tai buvo daugiausia „tuščias“ reikalas, kurio pagrindinis klausimas buvo NATO plėtra. Teigiama, kad susitikimas buvo neįdomus net žurnalistams.

Britų dienraštis „The Guardian“ skelbia, kad NATO generolai ir pareigūnai iš dalies gali būti dėkingi Vladimirui Putinui. Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu suteikė puikią galimybę šiai „atgyvenusiai“ ir „griozdiškai“ organizacijai////// išrasti save iš naujo. Šiandien prasidedantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimas Velse kelia svarbų klausimą: ar NATO pasinaudos šia galimybe sustiprinti savo pozicijas. Karališkojo tarptautinių santykių instituto ekspertė Xenia Wickett pažymi, kad susitikimas turėtų būti laikomas „kelrodžiu, o ne galutiniu tašku“. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus įgyvendinami lyderių sprendimai.

Svarbiausi susitikimo klausimai

Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas Eugene Rumeris pareiškė, kad JAV ir Europos nesugebėjimas sustabdyti V. Putino kursto nuogąstavimus šalyse, esančiose prie Rusijos sienų. Šios valstybės Vakarų reakciją laiko nepakankama ir tai labiausiai didina jų susirūpinimą. Teigiama, kad pagrindinis susitikimo Velse akcentas bus mėginimas patikinti Baltijos valstybes, kad NATO gins jų saugumą. Skirtingai nei Ukraina, šios valstybės yra NATO narės, o tai reiškia, kad kitos Aljanso narės, tarp jų ir JAV, yra įsipareigojusios ateiti į pagalbą, jeigu V. Putinas pritaikytų joms Ukrainos scenarijų.

Apibūdindamas NATO viršūnių susitikimą kaip labai svarbų, pirmadienį Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad Velse bus siekiama patvirtinti „parengties veiksmų planą“, pagal kurį kariniuose objektuose Rytų Europoje numatoma dislokuoti įrangą ir karius, kurie būtų nuolat rotuojami. Tikslus tų karinių objektų statusas sąmoningai paliekamas neaiškus, nes „nuolatinių“ karinių bazių įkūrimas prieštarautų 1997 metais pasirašytam NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui – susitarimui, kuris, pasak dalies apžvalgininkų, jau tapo bevertis dėl Maskvos veiksmų.

A. F. Rasmussenas pažymėjo: „Viena aišku – ateityje matysite labiau pastebimą NATO dalyvavimą Rytuose.“ Jis sakė, kad pagal planą taip pat gali būti stiprinama infrastruktūra, tokia kaip jūriniai ir oro uostai, rengiama daugiau karinių pratybų ir didinamas dalijimasis žvalgybos informacija. B. Obama susitikimo metu taip pat spaus Aljanso nares didinti išlaidas gynybai, o šalys tikriausiai pritars planams intensyvinti mokymus bei kitokias karines misijas Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

NATO viršūnių susitikimo kuluaruose JAV prezidentas ketina surengti pasitarimus su lyderiais dėl didėjančios grėsmės, kurią kelia džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“, užgrobusi dideles teritorijas Irake ir Sirijoje. JAV jau pradėjo aviacijos smūgius prieš kovotojus Irake, o Baltieji rūmai siekia užsitikrinti sąjungininkų palaikymą didesnio masto pastangoms, siekiant įveikti tą grupuotę – galbūt pradedant aviacijos smūgiais Sirijoje.

B. Obama ir NATO lyderiai taip pat diskutuos dėl savo būsimo vaidmens Afganistane, kur Aljanso kovinę misiją planuojama užbaigti vėliau šiais metais. Tačiau politinė krizė Afganistane aptemdė pajėgų išvedimo planus ir trukdo priimti sprendimą, kiek JAV ir jų partnerių karių galėtų būti palikta toje šalyje, kurioje jie vykdytų mokymo ir kovos su terorizmu misijas.

Vertina optimistiškai

R. Niblettas sakė: „NATO viršūnių susitikimas vyksta jaučiant Vakarų tarptautinės lyderystės nuosmukį.“ Vakarų galios rodiklis yra ne tik Rusija, bet ir Kinija, taip pat ir tokie nevalstybiniai veikėjai kaip „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje. Manoma, kad Vakarus susilpnino ne tik Irakas ir Afganistanas, bet ir pasaulinė finansų krizė. Eksperto teigimu, pastaraisiais metais susilpnėjimas pasireiškia daugelyje JAV ir jos šalininkių priimamų sprendimų.

R. Niblettas kelia klausimą, ar bendros grėsmės Aljanso saugumui padės Vakarams susivienyti ir tokiu būdu sustiprėti. Jo manymu, NATO viršūnių susitikimas yra svarbus išbandymas organizacijai. Tarptautinių santykių ekspertas optimistiškai vertina šį susitikimą, kuris turėtų paskatinti permąstyti Vakarų saugumo koncepciją.

Vašingtone įsikūrusio Jane Strategic Advisory Services direktorius Tate Nurkinas sako, kad V. Putino taktika yra nestandartinė. Konfliktas Ukrainoje neprimena tradicinio karo: tai yra dalis gąsdinimo, dalis netiesioginio konflikto, dalis propagandos ir dalis invazijos. Anot strategijų centro eksperto, NATO narėms, kurių sienos ribojasi su Ukraina ir Rusija, toks sunkiai prognozuojamas kariavimo būdas kelia didelį nerimą, nes manoma, kad NATO nėra pasiruošusi jo atremti. Susirūpinimą esama tarptautine padėtimi ypač kelia galimas tokios taktikos panaudojimas Baltijos šalyse, kuriose gyvena nemažos rusų bendruomenės.

NATO neryžtingumas sprendžiant Ukrainos konfliktą kelia klausimą, ar V. Putinas gali pradėti kelti sumaištį vienoje arba daugiau Baltijos valstybių. Tai, matyt, paskatino NATO vadovą prabilti apie „specialios paskirties pajėgų“ paruošimą. Generalinio sekretoriaus teigimu, šias pajėgas gali sudaryti keli tūkstančiai karių iš Aljanso narių ir jos gali būti dislokuotos per keletą dienų, kad sutiktų kiekvieną kylančią naują grėsmę. Rusijos invazijos į Baltijos šalis atveju daugiašalės pajėgos veiktų kartu su nacionalinėmis, siekdamos atgrasinti Rusiją.

Kai kurie ekspertai greitojo reagavimo pajėgas yra linkę vertinti skeptiškai. Dvejonių kelia hipotetinė situacija: kaip efektyviai reaguotų tokia miniatiūrinė jėga, susidūrusi su milžiniška rusų kariuomene. Kitas klausimas, ar tokia jėga galėtų būti tinkama susidūrus su nekonvencine Rusijos taktika, kurią ji taiko Ukrainoje. Buvusi JAV valstybės departamento pareigūnė Heather Conley, Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertė, mano, kad organizacijai yra svarbu sukurti greitojo reagavimo pajėgas, ir priduria, kad kolektyvinė gynyba turėtų būti stiprinama ne kiekybiškai, o kokybiškai, todėl 4 tūkst. karių skaičius neturėtų būti diskusijų objektas.

Theguardian, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"