TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prasmių paieška didžiausiame Europos kiče

2011 05 17 0:00
Kičinis airių dueto "Jedward" pasirodymas, anot mokslininkų, slepia gilesnę, simbolinę prasmę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Apie "Eurovizijos" dainų konkursą mėgstama laidyti kandžias replikas. Tačiau grupė Europos mokslininkų teigia, kad atėjo laikas į šį "lobį" pažvelgti rimtai ir įvertinti kaip Europos kultūros dalį.

Daugybei žmonių "Eurovizija" - tik blizgantis reginys, kičas, liaupsinantis į viršų sušiauštus plaukus ir ryškiai raudonus kostiumus, šiemet tai geriausiai iliustravo nepaprastai energingas identiškų dvynių duetas iš Airijos "Jedward". Galima prisiminti ir Rusijos atstovą Aleksejų Vorobjovą, kuris vis plėšė nuo savęs marškinius demonstruodamas tarsi kaltu iškaltą torsą, kad tik patrauktų publikos dėmesį. Dar buvo spalvingi Portugalijos atstovai "Homens de Luta", iškritę iš pirmo pusfinalio, - jie virto savotiška agitbrigada. Tačiau yra nemažai ir tokių, kurie norėtų po šio konkurso padaryti tokią tarptautinę karjerą kaip nemirtingoji "Abba" ar Celine Dion. Jiems "Eurovizija" - geriausias Europos popmuzikos šou, į kurį kartą per metus suvažiuoja visų Europos šalių atstovai.

Kai kurie mokslininkai mėgina šiame labiausiai žiūrimame po sporto transliacijų renginyje rasti gilesnę prasmę. Šiai grupei priklauso ir daktaro disertaciją parašiusi amerikietė iš Los Andželo Karen Fricker, pirmąkart "Eurovizijos" konkursą pamačiusi prieš 10 metų per vakarėlį, kurį Dubline surengė du draugai gėjai. "Jie tarsi varžėsi tarpusavyje, kuris sąmojingiau ir šlykščiau pakomentuos, kas vyksta scenoje", - prisiminė ji.

Skirtingų prasmių lobis

Baigusi rašyti disertaciją apie "Euroviziją" ir jos gerbėjus K.Fricker kartu su mokslininku iš Varviko universiteto Milijumi Gluhoviciumi sukūrė projektą "Eurovizijos" dainų konkursas ir "Naujoji" Europa". Iš britų vyriausybės gavę 35 tūkst. svarų K.Flicker ir M.Gluhovicius mėgina į didžiausią kičą Europoje pažvelgti iš mokslo pozicijų. Jie organizuoja seminarus, o visas idėjas apibendrins vėliau išleistoje knygoje. "Nesuprantu, kodėl mokslininkai taip ilgai delsė pripažinti faktą, kad "Eurovizijos" dainų konkursas - tai Europos popscenos, lyčių ir vaizduojamojo meno istorija, besitęsianti 56 metus", - sakė mokslininkė.

Tačiau "Naujoji" Europa nereiškia tik Rytų Europos. Projekte mėginama išsiaiškinti, kokios permainos Europoje įvyko po 1989 metų. Mokslininkai tiria ne tik tai, kaip Europą paveikė Sovietų Sąjungos žlugimas, bet ir tai, kaip ją pakeitė migrantų srautas į Vakarus.

Kičas, brokatas ir Europos vienybė

"Eurovizija", nuo 1989-ųjų augusi kur kas sparčiau nei NATO ar Europos Sąjunga (ES), puikiausiai atspindi didžiausius žemyno pasikeitimus. Konkurso dalyvių nuo 25 padaugėjo iki 43. Stebėdami šį fenomeną šiuolaikiniai mąstytojai klausia, kur baigiasi psichologinės Europos sienos XXI amžiuje. "Eurovizija" yra vieta, kur sustiprinamos nacionalinė ir europietiška tapatybės. Tuo pat metu joje kovoja prasmės, sienos ir Europos ribos", - sakė M.Gluhovicius.

K.Fricker pritaria, kad žiūrint į "Eurovizijos" dalyvių sąrašą sunku suprasti, kas yra Europa: "Pirmiausia manęs visi klausia - kodėl Izraelis? Ar tikrai Rusija yra Europos dalis? Dar yra Azerbaidžanas ir Gruzija, kurios meta milžiniškas pastangas, kad nugalėtų."

Atsakymas gana paprastas: "Euroviziją" organizuoja Europos transliuotojų sąjunga, kuri neturi nieko bendro su ES, o konkurse leidžia dalyvauti visoms savo sąjungos narėms. Konkurso dalyviais yra buvę Maroko bei Kazachstano dainininkai.

K.Fricker tikina, kad "Eurovizija" gali pakeisti mąstymą, nors ten ir pilna kičo. O galbūt kaip tik dėl jo. Anot jos, išgirdus Azerbaidžano dainą niekas nemąsto apie tai, ką reiškia būti azerbaidžaniečiu. Galbūt žmonėms bent mintis šmėkšteli apie šalį, apie kurią šiaip niekada nesusimąstytų. "Galbūt jie pasižiūrės į žemėlapį, mėgins sužinoti, kur ji yra. "Eurovizija" turi galios priversti žmones mąstyti apie tai, kaip jie supranta Europą, kas ją sudaro", - dėstė mokslininkė.

Naktis, kai Europa susivienija

Siaučiant euro krizei, ES narėms vienašališkai atkuriant pasienio kontrolę, "Eurovizija" lieka bene vienintelis europiečius vienijantis reginys. "Eurovizija" - tai ta naktis, kai visa Europa bent simboliškai susivienija. Dainos turi gilią simbolinę prasmę ir greičiausiai keičia nuomonę apie tam tikras valstybes", - sakė M.Gluhovicius.

"Tai labai aiškus ritualas: žmonės iš visos Europos susėda kartu žiūrėti konkurso", - teigė K.Fricker ir pridūrė, kad nacionaliniai skirtumai, stereotipai ir konkurencija tarp valstybių vis tiek išlieka.

Gyvi skirtumai tarp Rytų ir Vakarų

Praėjus dvidešimtmečiui po Geležinės uždangos žlugimo ir septyneriems metams po to, kai į ES įstojo dauguma Rytų Europos valstybių, net ir toks pusiau utopinis projektas kaip "Eurovizija" neįveikė kultūrinių skirtumų tarp Rytų ir Vakarų. "Europos vaizduotėje skirtumai tarp Vakarų ir Rytų įsišakniję labai giliai", - tvirtino M.Gluhovicius. Vien ką reiškė BBC veterano Terry Wogano nepagarbūs komentarai apie Rytų Europos atlikėjus.

Vakarai niekina Rytų Europą ir dėl to, kad šio regiono valstybės laimėjo šešis kartus per dešimtmetį. Jie pasiekė, kad būtų pakeista "ydinga" balsavimo sistema, kai žiūrovai lemia nugalėtoją. Pasikeitus balsavimo taisyklėms - dabar nacionalinės komisijos ir žiūrovų balsai turi vienodą svorį - dvejus metus iš eilės laimėjo vakariečiai (Norvegija 2009 metais ir Vokietija 2010 metais).

Tas balsavimas už kaimynus...

Mokslininkai nesutinka su vakariečiais, esą rytinės šalys balsuoja tik už savo draugus ir kaimynus. Anot jų, tokios tendencijos vyravo ir prieš 1989-uosius. "Kalba, kurią žiniasklaida vartojo apibūdindama balsavimo tendencijas Balkanuose ir buvusioje Jugoslavijoje kaip gentines, nesąžiningas, yra žalinga ir atkartoja kai kuriuos Vakarų stereotipus apie Rytų Europą", - sakė K.Fricker.

Anot jos, kaimynės šalys viena už kitą balsuoja dėl kultūrinių panašumų: "Gali būti, kad bulgarams daina iš Serbijos skambės pažįstamai. Jie net gali suprasti daug žodžių, nes abi kalbos yra slavų." Rytų Europos, Baltijos kraštų, Šiaurės Europos ar Pietų Europos valstybes istoriškai sieja panašios muzikinės tradicijos, nebūdingos likusiai Europai. Pavyzdžiui, 2007 metų nugalėtoja iš Serbijos Marija Serifovic daugeliui atrodė vyriška moteris, tipiška lesbietė. Tačiau gyventojams iš Rytų, kurių daugelis suprato jos dainos pavadinimą "Molitva" (serb. "malda"), kūrinys turėjo labiau simbolinę reikšmę - tai malda už Serbiją, išsivadavusią iš Slobodano Miloševičiaus jungo.

Mokslininkai sutaria, kad nuo Kijevo iki Maskvos ar Baku valstybės labai daug investuoja į "Euroviziją", mėgindamos sukurti kuo geresnį įvaizdį užsienyje. Vienos šalys mėgina atkreipti į save dėmesį pabrėždamos savo egzotiškumą, "rytietiškumą". Kitos mėgdžioja Vakarų popstilių. Pavyzdžiui, 2008-aisiais laimėjusio Dimos Bilano dainą kūrė Amerikos prodiuseriai. Šiųmetis dalyvis A.Vorobjovas atliko amerikiečių muzikanto RedOne, kuris kuria muziką ir Lady Gagai, parašytą dainą.

Bene geriausias "egzotiškų rytiečių" pavyzdys - 2004 metų laimėtoja iš Ukrainos Ruslana. Seksuali, energinga daina "Wild Dances" atitiko laukinių, barbariškų rytiečių stereotipą. "Ruslana pati pripažino, kad daugeliui vakariečių Ukraina ilgą laiką asocijavosi su Černobyliu. Ji norėjo kitokio Ukrainos vaizdo, savo daina siekė sukurti kitokių asociacijų", - sakė M.Gluhovicius.

Kai kurie naujieji dalyviai išlieka konservatyvūs. Tarkim, Lenkija vengia keistų dainų ir renkasi niekuo neišsiskiriantį popsą. Atrodo, lyg lenkai stengtųsi save atskirti nuo Rytų ir priskirti Vidurio Europos kultūrai, jos vertybėms. Tačiau už tokią strategiją balsais juos baudžia konkurso žiūrovai.

Pasaka, patinkanti gėjams

Mokslininkai nepamiršta ir kito fenomeno - kad "Euroviziją" ypač mėgsta gėjai ir lesbietės. "Eurovizija žiba, ji didžiulė, turi sukaupusi milžinišką istoriją. Daugelis dainų lyg gulbės išnyra iš šešėlių, tai bedalių istorijos, su kuriomis save gali susieti gėjai", - aiškino K.Fricker. Triumfas, kai niekas nesitiki, populiarumas ir dėmesys - tai pasaka, kuri atrodo artima visiems.

Tačiau ilgą laiką homoseksualams "Eurovizija" buvo slaptas kodas arba klubas. Tokiose šalyse kaip Airija, kur homoseksualumas nelaikomas nusikaltimu tik nuo 1993, kasmet būriai draugų slapta rinkdavosi pasilinksminti klausydamiesi "Eurovizijos". Kai 1998 metais laimėjo Izraelio transeksuali atstovė Dana International su daina "Ding Dong", paslapties skraistė buvo praskleista. "Ji signalizavo apie skirtumus ir susitaikymą, manau, kad ji atskleidė daugybę "Eurovizijos" reikšmių, kurios iki tol buvo slepiamos", - sakė K.Fricker.

Tačiau Rytų Europoje dievinama "Eurovizija" beveik neturi įtakos tolerancijos sklaidai. Kai konkursas buvo rengiamas Belgrade, dalyviai ir svečiai buvo įspėti viešai nedemonstruoti jausmų tarp tos pačios lyties asmenų. Maskva, kurioje konkursas vyko 2009-aisiais, taip pat negarsėja tolerancija. M.Gluhovicius baiminasi, kad taip gali atsirasti nauja atskirtis - tarp liberalių Vakarų ir konservatyvių Rytų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"