TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prašosi į Rusijos glėbį

2009 08 05 0:00

Praėjus metams po penkių dienų karo Gruzijoje, kuriam pasibaigus nuo jos buvo atplėšta separatistinė Pietų Osetija, jos lyderis Eduardas Kokoity pareiškė, kad mato šio regiono ateitį Rusijos sudėtyje ir paprašė Rusiją padidinti kariuomenę.

"Mes kursime savo valstybingumą, bet ir sudarysime sąjungą su Rusija. Neatmetame galimybės, kad įeisime į Rusijos Federacijos sudėtį", - sakė E.Kokoity, duodamas interviu agentūrai "Reuters". Jis pareiškė, kad prisijungti prie Rusijos siekia "didžioji dalis" gyventojų, kurių iš viso yra 70 tūkstančių. "Maždaug 98 proc. jų turi Rusijos Federacijos pilietybę, ir Vakarai tai turi suprasti", - aiškino E.Kokoity, nors iki karo Gruzija kelerius metus protestavo prieš masišką Rusijos pasų išdavimą maištingų Gruzijos provincijų gyventojams.

Prieš metus Tbilisis pamėgino jėga susigrąžinti separatistus, tačiau į konfliktą įsikišo Maskva, įvesdama savo kariuomenę. Rusija tai motyvavo būtinybe apginti savo piliečius. Gruzijai pralaimėjus karą Rusija iš karto pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos suverenitetą bei dislokavo jose savo kariuomenę. Tačiau dabar E.Kokoity ėmė aiškinti, kad Pietų Osetijai nepakanka šalių susitarimu patvirtinto Rusijos karių skaičiaus - 3 700, nes ji nesijaučia saugi, todėl Pietų Osetijai reikia rimtesnės ginkluotės ir karinės technikos. Separatistų lyderis dar pabrėžė, kad "nenori ir nė nemąsto apie naują karą", o jo prioritetas - stabilumo susigrąžinimas.

Artėjant Gruzijos ir Rusijos karo metinėms Maskva bei Tbilisis vėl ėmė kaltinti vienas kitą padėties aštrinimu ir gyvenviečių apšaudymu. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, taip pat davęs interviu agentūrai "Reuters", atmetė galimybę susigrąžinti buvusias autonomines respublikas kariniu būdu. Jis priminė, kad Vakarai nesuinteresuoti pradėti naują karą, kuriame dalyvautų Rusija, ir kad Maskva neatsisakė vilčių pakeisti Gruzijos valdžią.

Kremliaus sprendimas pripažinti atskilusių Gruzijos regionų suverenitetą nesulaukė net artimiausių jos sąjungininkų posovietinėse šalyse paramos. Rusijos pavyzdžiu pasekė tik toli esanti Nikaragva, tačiau ir jos parlamentas kol kas nepatvirtino pripažinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"