TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prastėja amerikiečių išsilavinimas

2009 10 16 0:00
Jungtinėse Valstijose vis daugiau studentų protestuoja dėl mažinamų lėšų švietimui. Berklio universiteto studentų nešamas plakatas skelbia "Jau negaliu sau leisti mokslo".
AFP/Scanpix nuotrauka

Nors Jungtinių Valstijų universitetai laikomi geriausiais pasaulyje, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas teigia, jog amerikiečiai neišsilavinę ir skelbia pavojų, kad šalyje nepuoselėjamos tikros vertybės.

"Paklausus, kuo galima būtų paaiškinti Amerikos ekonomikos pažangą, ekspertai būtinai pabrėžtų švietimą", - rašo garsusis ekonomistas laikraštyje "The New York Times". XIX amžiuje Amerika pirmavo visuotinio pradinio mokslo srityje. Vėliau jos pavyzdžiu pasekus kitoms tautoms, XX amžiuje pradėta "aukštųjų mokyklų revoliucija". Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos aukštojo mokslo sistema tapo pavyzdžiu pasauliui. Tačiau tuo aukštojo mokslo bumas ir baigėsi, - teigia P.Krugmanas. Jo nuomone, pastaraisiais metais politinėje scenoje įsitvirtino požiūris, kad visos valstybės išlaidos - mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, todėl švietimui tenkanti viena didžiausių visuomenės išlaidų pyrago dalis neišvengiamai sumažėjo.

Rezultatas - lėta Amerikos erozija, kuri ėmė reikštis jau iki ūkio krizės. Dabar procesas gerokai paspartės dėl netoliaregiško Vašingtono požiūrio į biudžeto skirstymo prioritetus.

Amerikos elitiniai universitetai siunčia ataskaitas, kad gali užtikrinti kokybiškas studijas. Bet šiose ataskaitose neminima, jog kasdienių priemonių nepakanka. Amerika, kurios jaunimo švietimas buvo pavyzdys pasauliui, vis labiau atsilieka nuo kitų išsivysčiusių pasaulio šalių.

Tačiau dauguma žmonių vis dar tiki ryškiu Amerikos, kaip puikių koledžų šalies, kurioje aukštasis mokslas prieinamas plačiajai visuomenei, įvaizdžiu. Anksčiau tai atitiko tikrovę, bet šiuo metu jaunų amerikiečių galimybės baigti koledžą gerokai menkesnės nei daugumos jų bendraamžių svetur. Amerikoje koledžą vidutiniškai baigia kiek mažiau jaunuolių nei kitose išsivysčiusiose šalyse.

P.Krugmanas pažymi, kad net jei krizės nebūtų, aukštasis mokslas JAV taptų prieinamas vis mažiau jaunimo, nes nesudaromos sąlygos studijuoti mažas pajamas turinčių šeimų atžaloms. Socialinių garantijų ir studentams teikiamos paramos nepakanka, todėl amerikiečiai studentai daug dažniau nei jų, tarkim, kolegos prancūzai priversti dirbti tam tikrą dienos dalį. Finansinės problemos - priežastis, dėl kurios amerikiečiai nustoja mokytis ir renkasi darbą, o ūkio krizė dar labiau užgulė braškančią Amerikos švietimo sistemą.

"Darbo statistikos biuro duomenimis, praėjusį mėnesį Jungtinėse Valstijose 273 tūkst. žmonių neteko darbo, iš jų 29 tūkst. dirbo švietimo sistemoje. Iš viso per praėjusius penkis mėnesius mokytojų ir dėstytojų sumažėjo 143 tūkstančiais. Tai JAV mastu atrodo nedaug, bet švietimas - ta sritis, kuri net sunkmečiu turi plėtotis: gal rinkos ir patiria sunkumų, bet vaikai turi mokytis", - rašo P.Krugmanas.

JAV ypatumas tas, kad už švietimą, pirmiausia, atsako valstijų ir vietos valdžia, kurioms dabar labiausiai striuka. Federalinė pagalba būtų tikra palaima, tačiau jos trūksta. Kaip tik vasarį senatoriai centristai pareikalavo apkarpyti Amerikos gaivinimo ir reinvestavimo akte, dar vadinamame Stimuliavimo biliu, šiam tikslui numatytas lėšas. (American Recovery and Reinvestment Act - ekonominio stimuliavimo paketas, kurį JAV Kongresas patvirtino 2009-ųjų vasarį; aktas parengtas pagal prezidento Baracko Obamos pasiūlymus siekiant paskatinti sunkmečio nualintos JAV ekonomikos vystymąsi.) Todėl švietimas nukentėjo, ir atleisti mokytojai - tik menka didelės bėdos dalis. Daug blogiau tai, kad ribojamos žmonių galimybės. Pavyzdžiui, Aukštojo mokslo kronikoje rašoma apie sunkią Kalifornijos bendruomenės koledžų studentų padėtį.

Iki šiol gabūs mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikai galėjo mokytis šiuose koledžuose ruošdamiesi pratęsti mokslą valstijos visuomeniniuose universitetuose. Bet sumažėjus valstijos biudžetui šie universitetai atsisakė priimti perkeliamus iš koledžų studentus.

P.Krugmano nuomone, Kongresas turėtų persvarstyti savo "nuodėmingą"

vasarį priimtą sprendimą ir skirti didelę paramą valstijų vyriausybėms. Taip būtų sukurta ar išlaikyta tūkstančiai darbo vietų, kartu tai būtų investicija į ateitį. "Švietimas Amerikai padėjo suklestėti, o nesirūpinant švietimu - pažangos procesas gali pakeisti kryptį", - baigia straipsnį P.Krugmanas.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"