TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prašys kompensuoti dėl sankcijų patirtus nuostolius

2014 03 28 6:00
Dėl įtampos, tvyrančios tarp ES ir Rusijos, ypač sunerimę Latvijos mėsos produktų gamintojai.
garydickenson.com nuotrauka

Latvijos vyriausybė ketina kreiptis į Europos Komisiją (EK) ir prašyti kompensuoti nuostolius, kurie gresia šalies ekonomikai dėl Rusijai skirtų sankcijų. Daugiausia neigiamų padarinių tai gali sukelti Latvijos maisto produktų sektoriui.

Latvijos politikai labai sunerimo, kai Rusija sustabdė maisto produktų importą per mūsų Klaipėdos uostą. Rusijos pareigūnai formaliai nepatvirtino, kad šis žingsnis susijęs su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis, bet vietos verslininkų bendruomenės mano, jog tai – politinis Maskvos spaudimas. Kremlius toli gražu ne pirmą kartą siekia politinių tikslų naudodamasis prekybiniais ryšiais. Dėl tokio Rusijos sprendimo labiausiai nerimauja maisto produktų, ypač mėsos, gamintojai – daugiau kaip pusė visos latvių eksportuojamos mėsos kitas šalis pasiekia iš šio uosto.

Pro Klaipėdą į Rusiją taip pat vežama daug prekių iš kitų valstybių. Kaip rodo oficiali statistika, per metus iš Klaipėdos uosto į Rusiją iškeliauja milijonas tonų įvairių prekių, 30-40 proc. jų sudaro mėsa ir mėsos produktai iš įvairių ES šalių.

Mėsos gamintojai savo produkciją galėtų siųsti ir kitais maršrutais, bet tam prireiktų didelių logistinių išlaidų. Latvijos verslininkai tokias pastangas laiko beprasmėmis, nes įtaria, kad greitai Rusija nutrauks bet kokį maisto produktų importą.

Latvijos valdžios institucijos įsitikinusios, jog susiklosčius tokiai situacijai EK turėtų visiškai padengti nuostolius, kuriuos valstybės narės patirs dėl Rusijai skirtų sankcijų. Finansų ministras Andris Vilkas tvirtina, kad ES tariantis dėl sankcijų Rusijai labai svarbu pasiekti susitarimą, kaip reikėtų kompensuoti nuostolius toms šalims, kurias neigiamai paveiks šios priemonės. Ministro nuomone, kompensacijos galėtų būti skirtos iš ES solidarumo fondo lėšų, nors jos dažniausiai naudojamos įvykus kokiai nors gamtinei katastrofai.

Latvijos premjerė Laimduota Straujuma sako, kad dėl sankcijų susidariusių nuostolių suma gali siekti šimtus milijonų eurų. Preliminariais skaičiavimais, mėsos pramonė, kuri jau dabar susiduria su didelėmis problemomis dėl Muitų sąjungos draudimo įvežti kiaulienos produktus baiminantis afrikinio kiaulių maro, per kelis ateinančius mėnesius patirs 20-30 mln. eurų.

Latvijos pareigūnų nuomonę palaiko ir kolegos iš Kipro bei Bulgarijos. Šių šalių ekonomika taip pat labai priklauso nuo prekybos su Rusija.

Bulgarijos užsienio reikalų ministras Kristianas Vigeninas teigia, jog minėtos kompensacijos turėtų būti finansinės. Arba Bulgarija galėtų prašyti nuo šešių mėnesių iki metų pereinamojo laikotarpio sankcijoms taikyti, kaip Graikijos ir Irano atveju. 2012 metais Atėnams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis taikyti ekonomines sankcijas Iranui, kuris į Graikiją eksportuoja daug žaliavinės naftos.

globalmeatnews.com, reuters.com, euractive.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"