TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Praūžus ,,Sandy’’

Reuters/Scanpix nuotrauka

Ši stichinė nelaimė, įvykusi spalio pabaigoje, buvo pavadinta graikišku vardu ,,Sandy‘‘.  Viesulas atūžė ne iš Graikijos, bet iš Karibų jūros, nes užgimė Didžiųjų Antilų salų pašonėje.

Meteorologai sūkurį pastebėjo spalio 22 – ąją. Jis dideliu greičiu judėjo JAV rytinės pakrantės link, užsukdamas į Kubą, Bahamų ir Bermudų salas, bet aplenkdamas viesulų pamiltąją Florida. Tačiau jis pabuvojo ir žalos padarė kitose 24 valstijose ir nurimo tik Kanadoje.

Neprašytas svečias padarė mažiausiai 50 mlrd. USD žalos ir šiuo atžvilgiu nusileido tik „Katrinai“. Priminsiu, kad uraganas Katrina praūžė 2005 metais. Tai - vienas iš penkių kruviniausių uraganų JAV istorijoje. Pagal Saffir–Simpson skalę jis laikomas penktos kategorijos uraganu - katastrofiniu.

,,Sandy‘‘ prasidėjo kaip tropinė banga, kuri iš šiaurės rytų nešė sausą orą. Pakeitusi kryptį susiliejo su drėgme, t. y. oro banga prisipildė lietaus. Tad po šešių valandų ši banga buvo užregistruota kaip didelis ir subrendęs uraganas. Mokslininkai iki šiol negali įminti gamtos paslapties, kaip ir kada susidaro didelis ar mažas uraganas, t. y. kas nulemia jo dydį. Tai - nepaaiškinami dalykai teigia, mokslininkas iš  Viskonsino-Madisono universiteto Clark Evans, bent kol kas. Šios gamtos stichijos neįmanoma kontroliuoti.

Spaudos duomenimis, per pastaruosius 90 metų uraganų skaičius ženkliai išaugo. Mokslininkų manymu, išaugimo priežastis, klimato atšilimas.

Per visą žmonijos gyvavimo istoriją, klimatas Žemėje kito, jis šilo ir vėso. Dar būdami mokyklos suole girdėjome apie ledynmečio eras ir jos padarinius. Tačiau su atšilimo pasekmėmis, susiduriame akivaizdžiai. Planetos atšilimą ir orų kaitą bei stichinių nelaimių gausą nulėmė žmogus ir jo idėjos.  Puse žmonijos CO2 kiekio į atomosferą yra išmetama kaip sunaudota energija, sudegintas kuras. Štai todėl rūgštėja vandenyno vanduo, kuris naikina tūkstantmečius gyvavusią florą ir fauną.

Mokslininku teigimu, planetos temperatūra tarp 1906 - 2005 metų, pakilo 0.6 - 0.9 C laipsnio. Tai įrodo pati gamta: nepaaiškinamai karštos vasaros, rekordinės temperatūros, intensyvi saulė nuo kurios esame priversti slėptis. Tik keliomis padalomis pakilusi temperatūra lemia sausrą, ekosistemos išsibalansavimą, tirpina Arktyje esančius ledus, kurie lemia jūros lygio pakilimą. Debesys sulaiko tik 30% Saulės skleidžiamų spindulių, o 70% pasiekia Žemę ir yra sugeriami kalnų, vandenynų, sniego, augalų, durpynų, šlapynių, dirvožemių. O jei miškai iškirsti, nuniokoti…. Sugerta šiluma nepasilieka Žemėje, ji gražinama atgal garų pavidalu ir laikosi išoriniame Žemės sluoksnyje. Kitaip Žemės rutulys perkaistų. 

Mokslininkai suka galvą, kaip sumažinti Saulės spindulių intensyvumą? Gal juos nukreipti specialiais veidrodžiais atgal į atmosferą? Tuomet temperatūra Žemėje taptų vėsesnė, nebetirptų ledynai, būtų sustabdytas klimato atšilimas. Jei ne, vieną dien Žemė taps tokia, kaip Venera - viešpataus 400 C. karštis.

Amerika uragano ,,Sandy’’ sukūryje

Dieną prieš prasidedant vėtrai, virš galvos kabojo pelenų spalvos, aklinai debesimis užklotas dangus. Rodėsi, kad Žemė slypi po nešildančia ir nieko gero nežadančia antklode. Saulei jame nebuvo vietos. Televizijos ekranuose mirgėjo portretai merų, kurie maldavo išvykti iš pavojumi paskelbtos zonos. Tačiau televizijos ekrane taip pat šmėžavo vaizdai iš paplūdymio, esančio Virdžinijos valstijoje: uragano bangose, maudėsi drąsuoliai. Jie išdidžiai ignoravo bet kokius perspėjimus ir bandė irtis geidžiama kryptimi, nežiūrint to, kad jiems kelią pastojo galingos bangos.

Gamta išgyveno savo gražiausią rudenį. Medžių lapai žėrėjo rudeniškomis spalvomis, gamta dėliojo rudeninę mozaiką. Visi puoselėjo viltį, kad uraganas apsisukęs grįš į Karibų salas, iš kur buvo atsibeldęs. Tačiau meteorologai neklydo, tarsi pirštu į akį dūrė.

Kas valandą stiprėjo vėjas, bet lietaus lašų vis dar nesimatė. Prireikė paros, kol įsisiautėjo tikra vėtra. Per sekundę medžiai neteko lapų, jie buvo lietaus nublokšti ant Žemės. Vėjas stiprėjo, vėtra kaukė, negailestingai versdama medžius su šaknimis. Dingo elekta. Parduotuvių vitrinos skendo tamsoje.

Patys laimingiausieji elektros sulaikė po trijų parų. Kai kurie gyvenamieji rajonai virto vandens baseinais. Namų pamatai mirko vandenyje, o mašinos tapo valtimis.

Ištuštėjus benzino bakams, jų nebuvo kuo užpildyti. Kuro kolonėlėse nebuvo elektros. Specialūs sunkežimiai dalino vos po kelis litrus degalų. Visa tai priminė liūdną praūžusio chaoso vaizdą.

Gyventojus kamavo klausimai: ką valgyti, kaip nusigauti į darbą? Niujorko metro skendo vandenyje, traukinių eismas buvo sustojęs, gatvėse neveikė šviesoforai, nedirbo paštas. Kilo daug kliūčių, kurias kažkaip reikėjo įveikti. Nemalonus pojūtis. Bet viskas jau praeityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"