TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pražiūrėtos istorijos bus svarbios kitąmet

2011 12 07 11:22

Kas šiais metais įvyko tokio, kas bus svarbu 2012-aisiais? Į šį klausimą mėgina atsakyti amerikiečių žurnalas "The Foreign Policy". Jis nurodo dešimt istorijų, kurių nepastebėjome, bet kurios kitais metais dominuos pasaulio naujienose.

Indija ginkluojasi

Ne tik Pekinas investuoja į savo karinę amuniciją. Indija koja kojon žengia su savo kaimyne, o kai kuriose srityse net ją lenkia. Dabar Indija - didžiausia ginklų importuotoja. Iki 2015 metų valstybė armijai modernizuoti žada išleisti apie 80 mlrd. dolerių. Per 20 metų Indija už 45 mlrd. dolerių ketina nusipirkti 103 karinius laivus, tarp jų - eskadrinių minininkų ir branduolinių povandeninių laivų.

Šaliai rūpi ne tik įsisenėję konfliktai su Pakistanu, Kašmyro separatistais, bet ir nesantaikos kibirkštys su Kinija. Smulkūs tarpusavio incidentai, kurie kol kas baigiasi tik apsižodžiavimu, rodo, kad Azijos padangėje kaupiasi kariniai dūmai, o dviem didžiulėms valstybėms šios pasaulio dalies ilgainiui gali ir nebepakakti.

Nebemielas euras

Naujausioms Europos Sąjungos narėms euro zona tampa nepatraukli, nors dar prieš dvejus metus atrodė, kad ji yra geriausia išeitis ekonomiškai silpnoms Bendrijos naujokėms. Tarptautinis valiutos fondas net siūlė spartinti stojimo procesą, mat euras  galėjo suteikti daugiau pasitikėjimo ir sumažinti nežinomybę. Tačiau nuo to laiko nuotaikos kardinaliai pasikeitė. Lenkai, rumunai, bulgarai vis nukelia stojimo datas, o Lietuvos centrinio banko vadovas yra pareiškęs, kad narystė euro zonoje - ne "gyvybės ar mirties klausimas".

Narkotikų kelias - į pietus

Meksikos narkotikų gaujos ieško naujų teritorijų ir mėgina sprukti nuo Meksiko gniaužtų. Dabar 60 proc. kokaino, kuris patenka į JAV per Meksiką, atgabenama iš Centrinės Amerikos. Per penkerius metus keturiose nestabiliose regiono valstybėse smarkiai pagausėjo žmogžudysčių, Hondūre - net daugiau kaip du kartus. Regioną kontroliuoja Zetas, antras pagal dydį meksikiečių narkotikų kartelis. Jo nariai naudojasi kulkosvaidžiais, reaktyviniais prieštankiniais granatsvaidžiais, o džiunglėse yra pasistatę lauko aerodromus. Tad karas su narkotikais vyksta ne tik Meksikoje, jo ribos plečiasi ir į pietus.

Džiūvantis kupranugaris

Prieš daugiau kaip 50 metų anglų tyrinėtojas St. Johnas Philby spėjo, kad per 30 metų arabų šalyse išnyks kupranugariai. Tuomet jis buvo tiesiog išjuoktas. 1994-2004 metais kupranugarių skaičius Azijoje sumažėjo beveik penktadaliu. Pakistane jų dabar yra vos 700 tūkstančių, dauguma eksportuojami į Saudo Arabiją ir Persų įlankos valstybes. Ultramodernioje Saudo Arabijoje per keliolika metų šių gyvulių liko tik 260 tūkstančių. Bet kasmet per hadžą paskerdžiama tūkstančiai kupranugarių, tad valstybei jų verkiant reikia. Tik Australija gali džiaugtis - jos laukuose ganosi didžiausios pasaulyje laukinių kupranugarių kaimenės. Tuo metu Somalyje šie gyvūnai, vienintelis pragyvenimo šaltinis daugeliui šeimų, masiškai dvesia. "Kupranugariai nugaišta paskutiniai iš gyvulių. Kai jie pradeda dvėsti, tik laiko klausimas, kada ateis žmonių eilė", - kalbama Somalyje.

Tyliai išsiunčiami imigrantai

Baltieji rūmai pradėjo aštriausią kampaniją istorijoje prieš neregistruotus atvykėlius. 2010 metais iš valstybės išsiųsta 392 tūkst. neregistruotų imigrantų, šiemet - beveik 400 tūkstančių. Per Baracko Obamos kadenciją jau deportuota 1,2 mln. žmonių (per aštuonerius George'o W.Busho prezidentavimo metus - vos 1,5 milijono). Tačiau sukilus ispaniškai kalbantiems gyventojams valdžia pažadėjo peržiūrėti bylas tų nelegalių imigrantų, kurie nekelia grėsmės viešajam saugumui ir nėra padarę didelių nusižengimų. Tokie asmenys sudaro apie 50 proc. iki šiol deportuotų žmonių. Regis, B.Obama taip mėgino sutvirtinti savo pozicijas, bet kol kas imigracijos įstatymas įstrigęs Kongrese ir greitai nebus priimtas.

Nepastebimas karas

Beludžistanas - didžiausia Pakistano provincija, užimanti bene pusę krašto teritorijos, tačiau mažai kas skiria dėmesio ten vykstančioms separatistų kovoms. Šiemet sukilėliai sprogdino dujotiekius, žudė į provinciją atsikėlusius pandžabus, įvykdė kelių žymių politikų ir naftos kompanijos vadovų žmogžudystes. Blogiausia, kad nestabilumas regione turi pasekmių ir tarptautiniu mastu. Talibai naudojasi 1,3 tūkst. kilometrų ilgio siena su Beludžistanu, kad patektų į Pakistaną ar išvyktų iš jo. Negausiai gyvenamoje teritorijoje "veisiasi" narkotikų platintojai ir Irano sukilėlių grupuotės. Manoma, kad iš Beludžistano CŽV rengė nepilotuojamų lėktuvų atakas.

Piratai - pasaulinė bėda

Somalio piratai viršija rekordus - iki spalio jau yra užpuolę 199 laivus. Per tą patį laikotarpį pernai - tik 126. Nelaimei, piratavimo zona plečiama ir reiškinys įgauna pasaulinį mastą. Dabar karščiausia zona - Vakarų Afrika. Jos piratai, kitaip negu bendraminčiai iš Somalio, laikosi tradicijų: plėšia krovininius laivus, bet jūreivių negrobia. Įgulos nariai paprastai surišami, sumušami ir nuplakami elektriniais kabeliais. Kai kada visi jūreiviai nužudomi. Išpuolių gausu ir Pietų Azijoje, net Peru. Per šiuos metus piratai puolė 352 kartus. Juos sustabdyti itin sunku, nors tam tikrus žingsnius šia kryptimi jau žengė ES, JAV ir net Kinija.

Tailando šėliojimai

Apie tai, kad Pietryčių Azijoje vėl gali kilti kariniai konfliktai, byloja susišaudymas tarp Kambodžos ir Tailando. Jis prasidėjo vasarį, kai valstybės susiriejo dėl ginčytinos teritorijos aplink vieną 900 metų senumo induistų šventyklą. Pavienių susišaudymų prie Prasat Pra Viharo pasitaikydavo neretai, tačiau tąkart grumtynės vyko kelias dienas. Liepą teritoriją aplink šventyklą Jungtinės Tautos paskelbė demilitarizuota zona ir įsakė abiem valstybėms patraukti savo pajėgas. Krizė, atrodo, suvaldyta, bet tai tik dar vienas iš nesibaigiančio politinio chaoso Tailande epizodų.

Įstrigusi kova

JAV deklaruoja siekį sumažinti branduolinių ginklų skaičių pasaulyje, tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai. Pažangą sunkina ir tai, kad Kongresas vis karpo programų biudžetą. Pavyzdžiui, šiemet nurėžė gerą gabalą iš lėšų, skirtų Pasaulinei grėsmių mažinimo iniciatyvai. O grėsmių likę. Birželį Moldovoje buvo suimti šeši vyrai, mėginę parduoti kilogramą pavogto urano. Jo vertė - mažiausiai 20 mln. dolerių. Per penkiolika metų maždaug 500 kartų bandyta per valstybių sienas pervežti branduolines medžiagas. Dauguma jų prasprūsta nepastebėtos. Galbūt naujos Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties ratifikavimas ir geras ženklas, bet teks dar ilgokai palaukti, kol pasaulis atsikratys branduolinių ginklų.

Kur eina Ruanda?

Ruandos ekonominės reformos sutinkamos aplodismentais: jos ūkis kasmet auga apie 7 procentus. Prezidentas Paulas Kagame taip pat nusipelnė plojimų už aplinkosaugines iniciatyvas ir mėginimus į valdymą įtraukti moteris (dabar jos sudaro daugiau kaip 50 proc. žemesniųjų parlamento rūmų narių). Tačiau neaišku, ar dar ilgai P.Kagame eis demokratiniu keliu. Per dvejus metus jis uždarė svarbiausius laikraščius, suėmė aukščiausius armijos pareigūnus, į kalėjimą pasodino garsų opozicijos politiką. Nužudytas vienas opozicijos lyderių ir vieno laikraščio redaktorius, o buvęs Ruandos kariuomenės vadas, gyvenantis Pietų Afrikos Respublikoje, šiemet išgyveno antrą pasikėsinimą į jo gyvybę. Britų policija Ruandos disidentus, apsistojusius Londone, irgi įspėjo dėl gresiančio pavojaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"