TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prekybos rimbas norintiesiems į Europą

2013 09 30 6:00
Moldovos jaunimas dar 2009 m. per protestus aiškiai parodė, kur nori, kad jų šalis eitų – į Europą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija sunerimusi: kaimynės šalys nerodo entuziazmo jungtis į Maskvos kuriamą Eurazijos sąjungą. Vienintelė "įtikinta" šalis – Armėnija. Tuo metu Moldova ir Ukraina juda suartėjimo su Europos Sąjunga linkme. Jas nuspręsta pamokyti senu ir pamėgtu būdu – neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis.

Vilniaus susitikimo belaukiant

Rytų partnerystės susitikimas, vyksiantis lapkritį Vilniuje, – yra Moldovos viltis įtvirtinti ryšį su ES. Kišiniovas tikisi pasirašyti asociacijos sutartį ir taip susisaistyti su ES ne tik ekonominiais, bet ir politiniais įsipareigojimais.

Panašias viltis puoselėja ir Ukraina, kurios vyriausybė neseniai patvirtino susitarimo su ES projektą, be kitų klausimų, numatantį ir laisvos prekybos sutartį.

Jeigu šie susitarimai tikrai bus pasirašyti, tai bus toliausiai į rytus siekiantys ES susitarimai su šalimis, kurios nėra ES narės. Kartu tai būtų didžiausias lig šiol Rytų partnerystės programos laimėjimas.

Tačiau tai, ką Briuselis galėtų laikyti laimėjimu, Maskvoje vertinama tik kaip žala Rusijos interesams. Maskva nori, kad Kijevas ir Kišiniovas stotų į Muitų sąjungą – laisvosios prekybos bloką, kurio pagrindu 2015 metais turėtų susiformuoti savotiškas ES atitikmuo – Eurazijos sąjunga.

Todėl šiuo metu Moldovos ir Ukrainos priimami sprendimai nulems generalinį šių valstybių kursą ateityje: suartėjimą su ES arba su Rusija. Vienos šalys, sutartimis įtvirtinusios ryšius su ES Vilniaus susitikime, pradės integruotis į Europos ekonominę, o vėliau galbūt ir poilitinę erdvę, o kitos, kaip, pavyzdžiui Armėnija, įstojusios į Muitų sąjungą neteks tokios galimybės.

Planas Moldovai

Taigi Rusijai tenka skubėti. Maskvai būtina bet kokiomis priemonėmis priversti Moldovą ir Ukrainą atsisakyti //eurointegracinių planų. Ukrainos atveju tai padaryti sunkiau, nes didelė šalis, savo interesus ginti mokanti ir daugelyje sričių pajėgi tai daryti.

O štai Moldova yra nedidukė (3,5 mln. gyventojų) ir ekonomiškai pati silpniausia valstybė Europoje. Todėl ir veiksmų planas jai parengtas atitinkamas – jokių derybų, vien baudžiamosios priemonės.

Beje, šį planą įgyvendina pagarsėjęs kietos linijos šalininkas Dmitrijus Rogozinas. Regis, jam šiuo metu yra patikėta Rusijos užsienio politika Ukrainos ir Moldovos atžvilgiu.

Bent kol kas atrodo, kad planą, kaip „atkalbėti“ Moldovą nuo suartėjimo su ES, sudaro 3 etapai. Du iš jų jau įgyvendinami: Rusija uždraudė įvežti moldavišką vyną; Rusijoje masiškai gaudomi ir namo siunčiami nelegalūs darbininkai iš Moldovos. Abiem atvejais Moldova patirs itin juntamų pasekmių. Jos vyno eksportas į Rusiją per metus pelno daugiau nei 100 mln. dolerių, o nelegalūs darbininkai kasmet savo šeimoms atsiunčia iš Rusijos maždaug 1,6 mln. dolerių.

Trečiasis etapas dar nepradėtas įgyvendinti, tačiau lankydamasis Moldovoje apie jį jau perspėjo pats D.Rogozinas, mestelėdamas moldavams labai nedviprasmišką frazę: „Tikiuosi, jūs šią žiemą nesušalsite.“ Nesunku atspėti, kad jis turėjo omenyje rusiškų energijos šaltinių tiekimą. Regis, būtent dujų kaina buvo lemiamas veiksnys „įtikinant“ Armėniją, todėl tikimasi, kad ir Moldavijoje bus pasiektas toks pat efektas.

„Esame gana stiprūs“

Kol kas Kišiniovas dar laikosi. Moldovos užsienio reikalų ministrė Natalia German neseniai pareiškė: „Tvirtai tikiu, kad esame gana stiprūs, kad atlaikytume bet kokį spaudimą ir apgintume suverenią Moldovos žmonių valią tapti ES nariais.“

Paramą mažai šaliai pažadėjo ir Europa, kuri aiškiai leido Rusijai suprasti, kad šį kartą jos veiksmus ekonominėje plotmėje vertina būtent kaip politinio spaudimo priemonę, o Moldovai pažadėjo padėti kiek įmanoma sušvelninti Rusijos sankcijų daromą žalą. Beje, pastarasis veiksnys galėtų būti nauju postūmiu Moldovos ekonomikai. Kaimynė Rumunija didina moldaviško vyno įvežimo kvotas. Tą patį ES mastu turėtų padaryti Europos Komisija.

Ši parama svarbi ne tik vyno pramonei. Ji gali tapti pavyzdžiu visai šalies ekonomikai. Sėkmingai diversifikavus vyno eksportą, persiorientuoti į naujas rinkas galėtų ir kiti moldavų eksportuotojai.

Eurazija ir Europa

Ukrainos pozicija yra šiek tiek švelnesnė, kaip ir būdinga šiai šaliai, jau daug metų gudriai balansuojančiai tarp Rusijos ir ES. Tačiau per daug vilčių Maskvai ji taip pat neteikia. Premjeras Michailas Azarovas pamėgino numaldyti Maskvos pyktį pareiškimais apie tai, kad Ukraina ir po susitarimų su ES pasirašymo sieks plėtoti prekybinę partnerystę su Rusija, tačiau tuo pat metu jis pareiškė, kad asociacijos su ES sutartis rodo aiškų Ukrainos kursą į „stiprią ekonomiką ir aukštesnį pragyvenimo lygį“.

Dar nemalonesne naujiena Maskvai tapo prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas vykti su vizitu į Rusiją gruodžio mėnesį. Savo sprendimą V.Janukovyčius komentavo paprastai – Ukraina šiuo metu nėra pasiruošusi susisaistyti su Muitų sąjunga. Nesunku suprasti, kad susisaisčiusi su ES Ukraina jau apskritai nebegalės to padaryti.

Bet ir pati Rusija suformavo Muitų sąjungą taip, kad į ją stojančios valstybės nebegalėtų plėtoti ryšių su ES. Maskva nori, kad kaimynės šalys apsispręstų visam laikui: ar jos su Rusija, ar su ES. 2015 metais turinti atsirasti Eurazijos sąjunga skirta tam pačiam tikslui – suburti Rusijos dominuojamą bloką, galutinai užkirsiantį kelią ES ir ypač NATO plėtrai į Rytus.

Šis blokas vadinamas tam tikru ES atitikmeniu, tačiau tuo pat metu yra iš esmės kitoks. Eurazijos sąjunga nebus grindžiama jokiomis vertybėmis, išskyrus gerus valstybių santykius su Rusija. Prie jos galės jungtis, pavyzdžiui, bet koks diktatorius, kuris tik bus lojalus Maskvai. Mainais Rusija duos pigių dujų.

Šiandien kova vyksta ne tarp ES ir Rusijos, o tarp Rusijos ir Moldovos bei Ukrainos, turėsiančių artimiausiu metu apsispręsti dėl savo ateities.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"