TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Premija už kvantinę magiją

2012 10 10 8:42
S.Haroche'as (kairėje) mokslinius bandymus atlieka Paryžiuje. D.Winelandas dirba JAV nacionaliniame standartų ir technologijų institute. /AFP/Scanpix nuotraukos

Šių metų Nobelio fizikos premija atiteko prancūzui Serge'ui Haroche'ui ir amerikiečiui Davidui Winelandui už perversmą sukėlusius eksperimentinius metodus, leidžiančius matuoti individualias kvantines sistemas ir jomis manipuliuoti.  

S.Haroche'o ir D.Winelando darbuose nagrinėjami pavieniai fotonai ir jonai - šviesos ir materijos pagrindiniai vienetai. Šioje srityje nuo tyrimų pradžios praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį padarytas didžiulis šuolis. Mokslininkų darbai gali turėti įtakos kuriant pažangesnius komunikacijos ir skaičiavimo būdus.

Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad "jų novatoriški metodai tyrimų srityje suteikė galimybę žengti pačius pirmuosius žingsnius kuriant naujo tipo itin greitą kompiuterį, pagrįstą kvantine fizika". Be to, šie tyrėjai prisidėjo ir prie itin tikslių laikrodžių kūrimo. Ateityje tai gali paskatinti nustatyti naują laiko standartą, nes naujieji laikrodžiai būtų šimtą kartų tikslesni už dabartinius cezio laikrodžius.

S.Haroche'as ir D.Winelandas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų) premiją. "Vaikštinėjau su žmona ir jau sukom namų link, kai mobiliojo telefono ekrane išvydau Švedijos kodą. Laimė, kaip tik ėjom pro suolą, tad galėjau atsisėsti", - tryško džiaugsmu prancūzų mokslininkas S.Haroche'as, dirbantis Paryžiaus aukštojoje pedagogikos mokykloje.

Kūrybingi spąstai dalelėms

S.Haroche'o ir D.Winelando specializacija - vadinamojo kvantinio susiejimo tyrimai. Šis dalelių fizikos fenomenas patvirtintas eksperimentais, tačiau iki šiol menkai suprantamas. Kai dvi susijusios dalelės yra atskiriamos, jos viena kitą veikia per atstumą, ir tas ryšys išlieka dar ilgą laiką. Atskiras daleles gana sunku izoliuoti nuo jas supančios aplinkos, todėl jos praranda savo paslaptingas kvantines savybes vos prasidėjus išorinio pasaulio poveikiui.

Taigi šio keisto kvantinės fizikos fenomeno neįmanoma stebėti tiesiogiai, mokslininkai jį gali tyrinėti tik pasitelkdami specialius būdus. S.Haroche'as ir D.Winelandas pademonstravo kūrybingumą ir su savo komandomis sugebėjo išmatuoti bei valdyti labai trapias kvantines būsenas. Abiejų mokslininkų metodai turi daug bendro. D.Winelandas gaudo elektrostatinį krūvį turinčius atomus, arba jonus, ir kontroliuoja bei matuoja juos šviesa ar fotonais. Tuo metu S.Haroche'as elgiasi priešingai - tiria ir matuoja fotonus, šviesos daleles.

Ateityje - superkompiuteriai

Esant kvantinei sąsajai dalelės taip pat įgyja būseną, vadinamą superpozicija. Ši ypatybė, kaip tikimasi, atveria galimybę sukurti superkompiuterius. Šiuolaikiniai kompiuteriai veikia apdorodami programas, parašytas dvejetainiu kodu. Jame informacija išsaugoma bitais, kurių reikšmė - 0 arba 1. Tačiau superpozicija, dar žinoma kaip kvantinis bitas arba kubitas, gali turėti ir 1 arba 0 reikšmes, arba abi vienu metu. Tai potencialiai suteikia galimybę smarkiai padidinti informacijos laikmenų talpą ir paspartinti skaičiavimus, pavyzdžiui, naudojamus klimato pokyčių modeliavimo arba dešifravimo programose.

Kodėl nelaimėjo P.Higgsas?

Šių metų liepos 4 dieną Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai paskelbė atradę naują dalelę, kuri gali būti slapusis Higgso bozonas. Šis atradimas turėtų būti laikomas didžiausiu laimėjimu fizikos srityje per daugiau kaip 50 metų. Spėliota, kad šiemet už jį mokslininkai bus apdovanoti Nobelio premija. Tačiau atradimas dar kelia daugybę klausimų. Naujajai dalelei iki šiol oficialiai nesuteiktas Higgso bozono pavadinimas, nors mokslininkai neabejoja radę seniai ieškomą slapukę - jos savybės atitinka teorinius skaičiavimus. Vis dėlto atrastą dalelę dar reikės papildomai ištirti, atlikti daugiau bandymų, kad būtų galima nustatyti, kaip ji reaguoja į kitas daleles.

Švedijos mokslų akademijai, kuri galbūt apdovanos Higgso bozono teoretikus ir atradėjus ateityje, daugiausia galvos skausmo kels sprendimas, kam įteikti premiją - teoretikams, eksperimentuotojams ar vieniems ir kitiems? Nobelio premija gali būti skiriama daugiausia trims žmonėms arba organizacijoms, bet tik ne asmeniui po jo mirties. Tuo metu 1964 metais net šeši mokslininkai vienas po kito pildė teoriją apie dalelę, pavadintą britų fiziko Peterio Higgso vardu, o prie bandymų CERN laboratorijose dirbo tūkstančiai fizikų.

BNS, Reuters, Nobelprize.org, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"