TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Premijos dalytis nereikės

2011 10 06 0:00
Nuostabi kvazikristalų atomų mozaika.
Užsienio spaudos nuotrauka

Šių metų Nobelio chemijos premija skirta Izraelio mokslininkui Danieliui Shechtmanui, atradusiam kvazikristalus. Kadangi laureatas - tik vienas, D.Shechtmanui nereikės su niekuo dalytis 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), kurias jis gaus kartu su diplomu.

Pirmą kartą straipsnį apie kvazikristalus D.Shechtmanas, kurį kolegos trumpai vadina Danu, paskelbė dar 1984 metais. Jo atrastas kvazikristalas - tarsi buvo įprastas kristalas, tik turėjo kitaip išsidėsčiusius atomus, todėl jis ir pasižymėjo unikaliomis savybėmis. Kvazikristalo struktūra, nors ir reguliari, niekada nepasikartojo, be to, turėjo neįprastas simetrijos ašis. Būtent ši simetrija yra uždrausta klasikinėje kristalografijoje.

Kvazikristalus mokslininkai tyrinėjo ir anksčiau, tačiau būtent Izraelio mokslininkui 1982 metais pirmajam pavyko nufotografuoti jų struktūrą. Nuotraukose aiškiai matyti, kad atomų piešinys niekada nesikartoja, tai buvo nebūdinga įprastiems kristalams. Būtent todėl D.Shechtmano atradimo ilgai niekas nenorėjo pripažinti. Kiti mokslininkai energingai jį neigė ir įtikinėjo, kad D.Shechtmanas suklydo. Mokslininkas net susipyko su juo vienoje grupėje tuo metu dirbusiais kolegomis ir buvo priverstas iš jos išeiti. Tačiau už savo atradimą kovojęs D.Shechtmanas nenusileido ir "jo kova galiausiai privertė mokslininkus iš naujo apsvarstyti savo supratimą apie pačią medžiagos prigimtį".

Šiuo metu jau žinoma, kad egzistuoja daugybė kvazikristalų rūšių. Nors ilgai buvo manyta, kad kvazikristalus galima sukurti tik laboratorijoje, neseniai jų buvo rasta ir gamtoje. Tai padarė 2009 metais Rusijoje dirbę Prinstono universiteto mokslininkai, tyrinėję Koriakų kalnyną. Kvazikristalų aptinkama ir kai kurių atmainų pliene, kurį jie sutvirtina tarsi armatūra.

Kvazikritalai blogai praleidžia šviesą ir elektrą, todėl juos galima naudoti kaip termoelektrikus, t. y. medžiagą, verčiančią šilumą į elektros srovę. Perspektyvi jų panaudojimo kryptis - likusios šilumos panaudojimas, pavyzdžiui, lengvuosiuose automobiliuose ir sunkvežimiuose.

Nobelio komitetas paskelbė, kad D.Shechtmano tyrimai "iš esmės pakeitė chemikų suvokimą apie kietuosius kūnus". "Kvazikristaluose aptinkama stulbinamų iš atomų sudarytų arabų pasaulio mozaikų - taisyklingi, niekada nepasikartojantys raštai", - taip poetiškai Nobelio komiteto pranešime apibūdintas D.Shechtmano atradimas, jis priskiriamas prie "itin kontroversiškų".

Šiuo metu D.Shechtmanas yra Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto profesorius. Jis vadovauja jame veikiančiai Philipo Tobiaso katedrai. Tačiau tuo pat metu mokslininkas laikomas ir JAV energetikos ministerijos darbuotoju. Jis dar yra ir Ajovos universiteto medžiagų tyrimo katedros vadovas.

Pernai Nobelio chemijos premija buvo skirta amerikiečiui Richardui Heckui ir japonų mokslininkams Ei Ichi Negishi bei Akirai Suzuki, atradusiems naujo tipo jungtis tarp anglies atomų. Atradimas padėjo sukurti naujus vaistus, tarp jų ir galinčius padėti gydyti vėžį, bei revoliuciją sukėlusias medžiagas, tokias kaip plastmasė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"