TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Premijos laureatai - du japonai ir amerikietis

2010 10 07 0:00
A.Suzuki Hokaido universitete vakar buvo pasitiktas su gėlėmis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje skirta amerikiečiui Richardui Heckui ir japonams Ei-ichi Negishi bei Akirai Suzuki už naujo tipo jungčių tarp anglies atomų nustatymą.

Švedijos karališkoji mokslų akademija teigia, kad šių mokslininkų darbai padėjo sukurti naujus vaistus, taip pat ir galinčius padėti gydyti vėžį, jau nekalbant apie revoliuciją, padarytą naujų medžiagų, tokių kaip plastmasė, gamyboje. "Paladžiu katalizuojamos jungimo reakcijos naudojamos visame pasaulyje atliekamiems tyrimams, taip pat komercinėje gamyboje, pavyzdžiui, gaminant farmacinius preparatus ir išskiriant molekules, kurių reikia elektronikos pramonei", - nurodoma Nobelio komiteto pranešime. Be to, šis metodas mokslininkams leidžia kurti sudėtingas chemines medžiagas, tarp jų ir organines, kurios yra gyvybės pagrindas.

Amerikiečio ir japonų sukurtas metodas naudojamas dirbtiniu būdu gaminant preparatą diskodermolidą, kurį tikimasi panaudoti gydant vėžį. Ši medžiaga pirmiausia buvo aptikta jūrinių pinčių organizmuose. Tiesa, kaip sakė Nobelio komiteto atstovas, kol kas joks vaistas su šia veikliąja medžiaga dar nesukurtas ir "tik ateitis parodys, ar diskodermolidas taps gyvybę gelbstinčiu vaistu".

"Kad sukurtų šias sudėtingas chemines medžiagas, chemikai turi gebėti sujungti anglies atomus. Tačiau anglis yra stabili, o jos atomai nelengvai sąveikauja tarpusavyje. Dėl šios priežasties mokslininkai siekė suaktyvinti anglies atomus, tačiau per eksperimentus buvo gauta ir kitų sudėtingesnių molekulių. Paladžio katalizuojamos jungimo reakcijos išsprendė šią problemą ir suteikė chemikams tikslesnį bei veiksmingesnį darbo įrankį.

79 metų R.Heckas šiuo metu yra Delavero universiteto profesorius emeritas, o 75 metų E.Negishi dar dirba chemijos profesoriumi Purdue universitete, įsikūrusiame Indianos mieste Vest Lafajete. 80 metų A.Suzuki profesoriauja Hokaido universitete Japonijos mieste Sapore. Šių metų Nobelio chemijos premijų paskyrimas dar kartą parodė, kad mokslininkai turi ilgai gyventi, kad jų darbai būtų įvertinti garbingiausia pasaulio premija.

E.Negishi prisipažino miegojęs, kai jam paskambino iš Stokholmo, kad praneštų apie įvertinimą. "Praeitą vakarą atsiguliau gerokai po vidurnakčio, todėl ryte ilgiau pamiegojau, tačiau skambutis mane nepaprastai pradžiugino", - sakė švytintis laureatas žurnalistams.

Labai apsidžiaugė ir Hokaido universitete dirbantys mokslininkai, sužinoję, kad jų kolega taip įvertintas. "Profesorius Suzuki jau kelis pastaruosius metus minėtas tarp kandidatų, todėl mes vis laukėme, kada jis pagaliau gaus premiją. Visada palaikėme profesorių ir dabar nepaprastai džiaugiamės", - sakė šios aukštosios mokyklos atstovas Hidetoshi Nakatsuka.

Amerikiečiui ir dviem japonams teks pasidalyti 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), o diplomą ir kvietimą į Nobelio premijų teikimo ceremoniją, įvyksiančią Stokholme gruodžio 10 dieną - Alfredo Nobelio mirties dieną - gaus kiekvienas.

Įdomiausia, kad nė vieno šių mokslininkų pavardė nebuvo minima tarp favoritų. Realiausiais pretendentais buvo laikomas šveicaras Michaelis Graetzelis už jo vardu pavadinto fotoelektroninio junginio saulės baterijai sukūrimą, DNR lustų kūrėjas amerikietis Patrickas Brownas, taip pat Jungtinėse Valstijose dirbantis jordanietis Omaras Yaghi, sukūręs mažiausio tankio kristalą.

Tai 102-oji Nobelio chemijos premija, nors pačios Nobelio premijos teikiamos 109 kartą. Dėl įvairiausių priežasčių chemikai liko be apdovanojimo 1916, 1917, 1924, 1933 ir 1940-1942 metais.

Pernai Nobelio chemijos premija buvo skirta dviem JAV mokslininkams - Venkatramanui Ramakrishnanui ir Thomui Steitzui - bei Izraelio atstovei Adai Yonath už paslaptingų ribosomų atomų lygio žemėlapio sudarymą, kuris ypač svarbus kuriant naujus antibiotikus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"