TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pretenzijų žaidimas Arktyje

2014 12 16 6:00
Nunavutas - didžiausia ir naujausiai sudaryta Kanados administracinė teritorija apima didžiąją dalį šaliai priklausančio Arktinio salyno.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Kopenhaga pateikė pretenziją į Arkties teritorijos dalį iki pat Rusijos jūrų sienos. Maskvą toks žingsnis galbūt ir nustebino, tačiau danai abejoja, ar Kremlius dėl to ims keisti savo planus ir reikalauti didesnio vandenyno dugno ploto nei anksčiau.

Danija pretenduoja į 895 tūkst. kv. km teritoriją Arkties vandenyno dugne – daug daugiau nei tikėtasi. Danijos ir Grenlandijos vyriausybės, bendrai teikiančios paraišką, nusprendė prašyti joms pripažinti kiek įmanoma didesnį regiono plotą. Šią pretenziją jos vakar pristatė Jungtinėms Tautoms (JT). Danai tikisi, kad organizacija pripažins jų teisę į vandenyno dugną iki pat Rusijos jūrų sienos, vos už 200 jūrmylių nuo šalies kranto. Kai kurie ekspertai svarsto, ar dabar Rusija pareikš pretenziją į vandenyno dugną iki pat Grenlandijos teritorinių vandenų ribos.

Tuo tarpu Danijos diplomatai pažymi, kad 2008 metais Rusija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo laikytis JT taisyklių spręsdamos ginčą dėl Arkties vandenyno dugno. Danai taip pat primena, kad 2010-aisiais Rusija taikiai nustatė jūrų sieną su Norvegija Barenco jūroje ir taip užbaigė keturis dešimtmečius trukusius nesutarimus.

Dauguma ekspertų sutaria, kad Rusija yra labai suinteresuota sienas Arktyje nustatyti taikiai, nes laikantis JT nustatytų taisyklių didelė vandenyno dugno dalis, į kurią pretenduoja Maskva, šiaip ar taip, atiteks jai. Kopenhagai ar Otavai, kuri taip pat tikisi gauti dalį Arkties vandenyno dugno, teks mažesni plotai. Taika Arktyje Maskvai svarbi ir tuo, kad bet koks nestabilumas trukdytų jos planams čia išgauti naftos, gamtinių dujų ir vertingų mineralų.

2007 metais du Rusijos povandeniniai laivai Šiaurės ašigalyje, vandenyno dugne, įsmeigė šalies vėliavą. Šis žingsnis kai kurias šalis paskatino nerimauti dėl Maskvos ketinimų. Tačiau danai dėl to pernelyg nesijaudina. Visų pirma ši operacija buvo atlikta privačiai, o ne Rusijos vyriausybės nurodymu. Be to, ją iš dalies rėmė vienas skandinavų finansininkas. Galiausiai, kaip yra sakęs Sergejus Lavrovas, Rusijos užsienio reikalų ministras, JAV juk Mėnulyje taip pat įsmeigė savo vėliavą, tačiau vėliau Vašingtonas nekėlė pretenzijų, kad Žemės palydovas priklauso JAV.

Tikimasi, kad kitais metais Rusija JT organizacijai pateiks galutinę savo pretenziją į vandenyno dugną Arktyje. 2001 metais Maskva prašė, kad būtų pripažinta jos teisė į 1,2 mln. kv. km vandenyno dugno. Į teritoriją Grenlandijos pusėje Rusija tuomet nepretendavo. JT grąžino Maskvai šią pretenziją, teigdamos, kad jai trūksta faktiniais įrodymais paremtų argumentų. Rusijos pareigūnai dabar kaupia šią informaciją.

Šiuo metu danai pretenduoja į trečdalį teritorijos, kurios anksčiau reikalavo Rusija. Kol kas nėra aišku, kaip į šį danų akibrokštą sureaguos rusų pareigūnai, tačiau skandinavai nusiteikę optimistiškai ir mano, kad Rusija laikysis pirminio savo plano.

arcticjournal.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"