TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prezidentas pripažino: slaptų kalėjimų būta

2006 09 08 0:00
Užrašas ant plakato Vašingtone: "Šnipinėja amerikiečius + meluoja Kongresui + kariauja neteisėtą karą + kankina kalinius + įsteigė slaptus kalėjimus + nepaisė perspėjimų dėl rugsėjo 11-osios teroristų atakų. Kalti visais punktais. Nepasitikime Bushu ir Cheney".
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos įstatymų leidėjai pareikalavo, kad jų vyriausybės atskleistų slaptų CŽV kalėjimų vietą, kai JAV prezidentas George'as W.Bushas pripažino, jog Vašingtonas užsienyje laikė įtariamuosius terorizmu

JAV prezidentas George'as W.Bushas pirmą kartą pripažino, kad kai kuriuos asmenis, įtariamus teroristine veikla, Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) laikė kalėjimuose užjūryje.

Gandai, kad kai kuriose Europos šalyse būta slaptų CŽV kalėjimų, sukėlė tarptautinį skandalą ir griežtą JAV administracijos kritiką. Trečiadienį JAV prezidentas pranešė, kad 14 įkalinimo įstaigose užsienyje laikytų kalinių išsiųsti į sulaikymo centrą JAV Gvantanamo bazėje Kuboje ir bus teisiami. Bushas teigė pranešęs apie CŽV kalėjimus todėl, jog areštuotųjų, kurie ten buvo laikomi, tardymas baigtas. Kita priežastis ta, kad JAV Aukščiausiasis Teismas uždraudė karo tribunolams nagrinėti įtariamųjų terorizmu bylas.

Teisindamas CŽV pareigūnų elgesį Bushas pabrėžė, kad įtariamųjų tardymai, kuriuos atlieka žvalgai, turi didelės reikšmės kovojant su terorizmu ir padeda sučiupti kitus kovotojus. "Mūsų saugumas priklauso nuo tokios gautos informacijos", - sakė prezidentas ir pridūrė, kad dabar CŽV kalėjimuose nėra nė vieno įtariamojo terorizmu.

"Pagal žvalgybos turėtą programą buvo apklausti keli žmonės, įtariami sąsajomis su rugsėjo 11-osios išpuoliais, eskadrinio minininko "Cole" sunaikinimu Jemene 2000 metais, bombų sprogdinimu prie JAV ambasadų Kenijoje ir Tanzanijoje 1998-aisiais", - sakė JAV prezidentas. Jis išsamiai papasakojo, kaip vieno pagrindinių sulaikytųjų - Abu Zubeidos - tardymai padėjo sučiupti Ramzi Binalshibhą.

Bushas paneigė kaltinimus, kad kaliniai CŽV kalėjimuose kankinami. Pasak jo, kai kaltinamieji liovėsi duoti parodymus, CŽV agentai pagal susitarimą su Teisingumo ministerija ėmė taikyti jiems "alternatyvias procedūras". Kokie tai buvo metodai, JAV vadovas neatskleidė.

"JAV nenaudoja kankinimų, - tvirtino Bushas. - Neleidau to ir neleisiu". Jis pareiškė esąs įsitikinęs, jog tardymo būdai, kuriuos naudojo CŽV, užkirto kelią naujiems išpuoliams.

Bushas teigė prašysiąs Kongreso skubiai priimti įstatymus, kurie aiškiau apibrėžtų kariaujančiųjų su terorizmu teises ir paaiškintų, jog įtariamieji terorizmu Amerikos teismuose negali kelti bylų tiems, kurie kovoja su teroristais.

Pentagonas yra paskelbęs atnaujintą elgesio su kaliniais, įtariamais teroristine veikla, taisyklių sąvadą. Jose aiškiai nurodoma, kad areštuotųjų teises garantuoja Ženevos konvencija. Taisyklės draudžia taikyti kai kuriuos tardymo būdus, kankinimais ir šunimis bauginti kalinius. Negalima laikyti tardomųjų po vandeniu ar taikyti seksualinio pažeminimo priemones.

Šių metų pavasarį Europos Parlamento komisija nustatė, jog kai kurios Europos vyriausybės padėjo CŽV slapta pervežti asmenis, įtariamus ryšiais su terorizmu. Teisių gynimo organizacijos teigė, kad JAV valdžia vežė įtariamuosius į valstybes, kuriose jie buvo kankinami. Šveicarų senatorius Dickas Marti, Europos Tarybos užsakymu nagrinėjęs slaptų kalėjimų problemą, pareiškė, kad Europos vyriausybės dabar pačios turi paskelbti, ką žinojo apie slaptą CŽV programą.

"Šių kalėjimų vieta turi būti paviešinta, - pareiškė Vokietijos parlamentaras ir Europos Parlamento komiteto, tyrusio šiuos įtarimus, narys Wolfgangas Kreisslas-Doerfleras. - Mums reikia žinoti, ar ES vyriausybės arba ES narystės siekiančios valstybės bendrininkavo neteisėtuose veiksmuose", - teigė jis savo pranešime. Parlamentaras paragino ES narę Lenkiją ir kandidatę Rumuniją atsakyti į kaltinimus, jog jų teritorijoje buvo įkurti slapti sulaikymo centrai. Tyrimą atliekantys ES įstatymų leidėjai pasiryžę apsilankyti šiose valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Be to, komitetas ketina apklausti Ispanijos ir Airijos užsienio reikalų ministrus. Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas yra pirmas ministras, sutikęs duoti parodymus komitetui, ir bus apklaustas rugsėjo 14 dieną. Airija taip pat nurodoma kaip svarbi bendrininkė gabenant kalinius.

Busho pranešimas aptemdė Europos Parlamento debatus dėl būsimo JAV ir ES susitarimo, pagal kurį transatlantinių lėktuvų keleivių asmeniniai duomenys būtų perduodami JAV teisėsaugai, kad jai būtų lengviau kovoti su terorizmu. Europos Teisingumo Teismas gegužę nusprendė, kad tokių duomenų perdavimas būtų neteisėtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"