TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prezidentės atstatydinimas supurtė Braziliją

2016 09 02 6:00
Atstatydintos prezidentės šalininkai laiko plakatą, ant kurio užrašyta: "Su Dilma ir demokratija." AFP/Scanpix nuotrauka

Savaitės viduryje Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff prisidėjo prie virtinės lyderių, pašalintų iš pareigų per oficialius apkaltos procesus arba pasitraukusių dėl teisinių iššūkių. Posėdis buvo labai įtemptas, bet dauguma senatorių balsavo už tai, kad 68 metų kairiųjų pažiūrų vadovė, kaltinta neteisėtai manipuliavusi valstybės biudžeto duomenimis, būtų atstatydinta.

Trečiadienį Senato salėje pasigirdo džiaugsmo ir nusivylimo šūksniai, kai elektroninėje švieslentėje įsižiebė apkaltos balsavimo rezultatai. Gatvėse aplink Kongresą protestavo keliasdešimt D. Rousseff šalininkų, nors anksčiau lyderė sugebėdavo į gatves pritraukti daugiatūkstantines minias.

San Paule riaušių policija vaikė žmones ašarinėmis dujomis. Keli šimtai protestuotojų reiškė nepasitenkiną Rio de Žaneiro centre. Jie mojavo vėliavomis ir skandavo: „Šalin Temerą!“ Tačiau kitiems brazilams žinia apie pasikeitusią valdžią buvo džiaugsminga. Pavyzdžiui, San Paule ta proga dangų nutvieskė fejerverkai.

Sužinoję Senato sprendimą vieni žmonės šventė, kiti - piktinosi.AFP/Scanpix nuotrauka

Kairiųjų nuosmukis

Alvorados prezidentinėje rezidencijoje, sostinės Brazilijos pakraštyje, D. Rousseff tvirtino savo šalininkams, kad nepadarė jokio nusikaltimo. „Jie nuteisė nekaltą žmogų ir įvykdė parlamentinį perversmą“, – pareiškė atstatydinta prezidentė ir ryžtingai pažadėjo sugrįžti.

Trečiadienį įvyko vienas netikėtas posūkis: per atskirą balsavimą senatoriai nesugebėjo surinkti tiek balsų, kad D. Rousseff aštuoneriems metams būtų uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. Taigi teoriškai ji dar gali grįžti į politinį gyvenimą.

Rio de Žaneire įsikūrusiame Getulio Vargaso fonde dirbanti teisės profesorė Silvana Batini sakė, kad D. Rousseff galėtų vėl kandidatuoti, bet jos padėtis būtų neapibrėžta, nes apeliacijos ir kitos tebenagrinėjamos bylos, ko gero, paveiktų politinį buvusios lyderės likimą. D. Rousseff gali dalyvauti 2018-ųjų rinkimuose, kad taptų deputate, senatore, gubernatore, valstijos įstatymų leidėja, tik ne prezidente, mat jau dirbo dvi kadencijas iš eilės.

D. Rousseff buvo apkaltinta tuo, kad 2014 metais, siekdama užkamšyti biudžeto spragas ir nuslėpti šalies problemas, kai ekonomikos būklė smarkiai pašlijo, vadovavo neteisėtam valstybės skolinimuisi. Pirmadienį per svarstymą, kuris vyko 14 valandų, politikė tikino esanti nekalta. Ji pabrėžė, kad piktavališkas naudojimasis apkaltos procedūra kelia pavojų Brazilijos demokratijai, atkurtai 1985-aisiais po du dešimtmečius trukusios karinės diktatūros.

Vadovaujant D. Rousseff ir dar populiaresniam jos pirmtakui Luizui Inacio Lulai da Silvai 29 mln. brazilų buvo ištraukti iš skurdo. Vis dėlto jų Darbininkų partija įsivėlė į korupcijos skandalus, o Brazilijos ekonomikos padėtis smarkiai pablogėjo. Pastaraisiais metais vykusios didelės D. Rousseff priešininkų demonstracijos atspindėjo pyktį šalyje, nes nedarbo ir infliacijos rodikliai tapo dviženkliai. Pernai Brazilijos bendrasis vidaus produktas smuko 3,8 proc., šiemet sumažės dar 3,3 procento.

Vakar prisaikdintas naujas Brazilijos prezidentas Michelis Temeras žadėjo iki 2018 metų išgydyti krizės supurtytą Lotynų Amerikos milžinę: kurti darbo vietas, nustatyti didžiausią biudžeto išlaidų ribą ir imtis opios pensijų sistemos reformos. Kai kurie ekspertai mano, kad dėl politinio nestabilumo investicijas atidėliojusios įmonės dabar pradės didinti išlaidas. Tačiau politinės problemos Brazilijoje, kaip pažymi ekspertai, yra gerokai sudėtingesnės, jų negalima išspręsti vien pakeitus prezidentą.

Michelis Temeras vakar buvo prisaikdintas Brazilijos prezidentu, kai senatoriai pašalino iš pareigų kovingąją Dilmą Rousseff.Reuters/Scanpix nuotrauka

Pasipiktinimas regione

Kelių Lotynų Amerikos valstybių kairiosios vyriausybės sukritikavo Brazilijos Senato sprendimą pašalinti prezidentę per apkaltos procesą. Jis užbaigė 13 metų trukusį kairiųjų valdymą šalyje.

Venesuela atšaukė iš Brazilijos savo ambasadorių ir įšaldė diplomatinius santykius su kaimyne. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad D. Rousseff nušalinimas yra istorinė brazilų tautos išdavystė. Jis esą prieštarauja Konstitucijai ir kenkia demokratijai. Kaip aiškino Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, ambasadorius atšauktas dėl to, kad Braziliją valdo „uzurpatorių vyriausybė, kurios niekas nerinko“.

Teoriškai Dilma Rousseff dar gali sugrįžti į politinį gyvenimą.AFP/Scanpix nuotrauka

Ekvadoro ir Bolivijos kairiųjų vyriausybės taip pat atšaukė savo diplomatus iš Brazilijos. Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa Brazilijos Senato žingsnį pavadino „piktnaudžiavimo ir išdavystės gynimu“. Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, jog D. Rousseff nušalinimas yra skandalingas demokratinės tvarkos Brazilijoje nuvertimas.

Venesuelos vadovaujamas kairiųjų blokas ALBA, apimantis ir Kubą bei Nikaragvą, taip pat pasmerkė „parlamentinį perversmą“ Brazilijoje. Nikaragvos vadovas Danielis Ortega apkaltos procesą pavadino neteisėtu. Jo manymu, brazilų laukia sunkūs laikai. Kubos vyriausybė pareiškė, kad Brazilijos prezidentės nušalinimas yra teisminis parlamentinis perversmas.

Kitos Lotynų Amerikos šalys, pirmiausia Argentina, Čilė ir Paragvajus, nurodė gerbiančios Brazilijos Senato priimtą sprendimą.

Atstatydinti arba pasitraukę pasaulio lyderiai

– Brazilija, 1992 metai

Korupcija apkaltintas Fernando Colloras de Mello atsistatydino iš prezidento posto 1992 metų gruodžio 29 dieną, kai Senatas pradėjo svarstyti jo apkaltos bylą.

– Venesuela, 1993 metai

Tuometis prezidentas Carlosas Andresas Perezas buvo apkaltintas valstybės lėšų grobstymu, neteisėtu praturėjimu ir nušalintas 1993 metų gegužę. Jo atstatydinimą Kongresas patvirtino 1993-iųjų rugpjūčio 31 dieną.

Dabartinis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro kovoja prieš pasiūlymą surengti referendumą dėl valstybės vadovo atstatydinimo.

– Ekvadoras, 1997 ir 2005 metai

Prezidentas Abdala Bucaramas, apkaltintas viešųjų lėšų pasisavinimu, pašalintas iš pareigų 1997 metų vasario 6 dieną dėl „fizinio ir protinio nepajėgumo“, praėjus šešiems mėnesiams po jo prisaikdinimo.

2005 metų balandį Ekvadoro prezidentas Lucio Gutierrezas buvo apkaltintas tuo, kad vykstant liaudies sukilimui prastūmė į šalies Aukščiausiąjį teismą savo šalininkus, ir pašalintas iš posto.

– Peru, 2000 metai

Prezidentas Alberto Fujimori 2000 metų lapkričio 21 dieną, būdamas Tokijuje, faksu informavo apie savo sprendimą atsistatydinti. Jis gavo Japonijos pilietybę, nes yra japonų imigrantų sūnus.

Kongresas atsisakė pripažinti jo atsistatydinimą ir nubalsavo pašalinti A. Fujimori iš pareigų bei uždrausti 10 metų dirbti valstybės tarnyboje. 2006-aisiais jis atvyko į Čilę, šioje šalyje buvo suimtas, o kitais metais – išduotas Peru. A. Fujimori nuteistas kalėti 25 metus už įsakymus žudyti civilius ir korupciją.

– Izraelis, 2000 ir 2007 metai

Kilus mokesčių slėpimo ir korupcijos skandalui prezidentas Ezeras Weizmanas, vengdamas tikėtinos apkaltos, 2000 metų liepą atsistatydino.

2007 metų birželį prezidentas Moshe Katsavas pasitraukė pagal susitarimą su prokurorais, kai buvo apkaltintas išžaginimu ir kitais lytiniais nusikaltimais. 2011-aisiais jam skirta septyneri metai laisvės atėmimo.

– Indonezija, 2001 metai

Abdurrahmanas Wahidas, apkaltintas nekompetencija ir korupcija, pašalintas iš posto 2001 metų liepos 23 dieną.

– Lietuva, 2004 metai

2004 metų balandžio 6-ąją prezidentas Rolandas Paksas pašalintas iš posto. Jis apkaltintas tuo, kad suteikė Lietuvos pilietybę savo dosniausiam rėmėjui – Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui. Lietuvoje R. Paksui uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, bet 2009 metais jis išrinktas į Europos Parlamentą.

– Paragvajus, 2012 metai

Fernando Lugo neteko prezidento posto 2012 metų birželio 22 dieną dėl aplaidaus pareigų vykdymo. Šis sprendimas buvo susijęs su šalies vadovo vaidmeniu sprendžiant vieną ginčą dėl žemės. Tas incidentas pareikalavo 17 žmonių gyvybių.

– Vokietija, 2012 metai

Federalinis prezidentas Christianas Wulffas atsistatydino 2012-ųjų vasarį, kai buvo apkaltintas prekyba įtaka ir neteko teisinės neliečiamybės. Vėliau jis išteisintas.

– Gvatemala, 2015 metai

Prezidentas Otto Perezas buvo apkaltintas tuo, kad priklausė pareigūnų tinklui, ėmusiam kyšius iš bendrovių už leidimus importuoti prekes nemokant importo muitų. 2015 metų rugsėjo 1 dieną parlamentas atėmė iš jo teisinę neliečiamybę. Iškilus apkaltos grėsmei šalies vadovas po dviejų dienų pats pasitraukė iš pareigų.

Žlugusios apkaltos procedūros

Kai kurie kiti valstybių vadovai buvo atsidūrę apkaltos procesų taikiklyje, bet jų bylos subliūško.

Į tokią padėtį 1999 metais pateko Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, 2003-iaisiais – Paragvajaus vadovas Luisas Gonzalezas Macchi, 2004-aisiais – Pietų Korėjos prezidentas Roh Moo-hyunas, 2015 metais – Madagaskaro lyderis Hery Rajaonarimampianina.

Jungtinių Valstijų prezidentas Richardas Nixonas atsistatydino 1974 metų rugpjūtį, kad išvengtų beveik neabejotinos apkaltos dėl Votergeito skandalo.

Dviem kitiems JAV prezidentams Atstovų Rūmai buvo pradėję apkaltos procesus. Pirmasis iš jų – prezidentas Andrew Johnsonas (1868 m.), antrasis – Billas Clintonas (1999 m.). Senatas juos abu vėliau išteisino.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"