TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prezidento atsakas į migrantų protestus

2006 05 17 0:00
Pirmą kartą vidaus politikos klausimu JAV prezidentas George'as W.Bushas kreipėsi į amerikiečius iš Baltųjų rūmų Ovalinio kabineto.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV prezidentas George'as W.Bushas nusprendė sustiprinti JAV ir Meksikos sienos apsaugą bei suteikti milijonams nelegalių imigrantų galimybę tapti piliečiais

Bushas kreipėsi į amerikiečius šiuo daugeliui rūpimu klausimu per televiziją geriausiu vakaro laiku iš Ovalinio kabineto, nors tai daro itin retai. Jis kalbėjo esąs spaudžiamas konservatyvių pažiūrų sąjungininkų imtis griežtesnių priemonių prieš nelegalią imigraciją ir po didelio masto protestų, per kuriuos buvo reikalaujama teisių imigrantams. Prezidentas pažymėjo, kad amerikiečiai "dar nevisiškai kontroliuoja sieną", ir nurodė, jog "yra pasiryžęs pakeisti šią situaciją".

Busho kalbos laikas buvo parinktas taip, kad ji sutaptų su debatų Senate dėl imigracijos reformų atnaujinimu. Tačiau konservatorių, reikalaujančių vien griežtesnių sienos apsaugos priemonių, nusivylimui prezidentas neatsisakė laikinos atvykstančių

darbuotojų programos nelegaliems imigrantams, pagal kurią jie turės galimybę siekti JAV pilietybės, jei sumokės baudą, visus mokesčius, išmoks anglų kalbą ir įrodys, jog turi darbą. JAV vadovas atmetė masinės deportacijos galimybę. "Turime pažvelgti tiesai į akis - milijonai nelegalių imigrantų jau yra čia, - sakė Bushas. - Jiems neturėtų būti automatiškai atveriamas kelias gauti pilietybę. Tai būtų amnestija, o aš tam nepritariu". Jungtinėse Valstijose yra 11-12 mln. nelegalių imigrantų.

Meksika nerimauja dėl sienos militarizavimo, o Baltųjų rūmų pareigūnai aiškina, kad 6 tūkst. nacionalinės gvardijos karių tik padės JAV pasienio patrulių tarnybai sekti, analizuoti žvalgybinę informaciją ir tiesti patruliavimo kelius. Pasieniečių užduočių jie nevykdys. "Jungtinės Valstijos nemilitarizuos pietinės sienos. Meksika - mūsų kaimynė ir draugė", - savo ruožtu užtikrino Bushas.

Prezidentas tikėjosi paveikti šios savaitės svarstymus Senate dėl imigracijos reformų, kurias įgyvendinant būtų derinamos griežtesnės sienos apsaugos priemonės ir atvykstančių darbuotojų programa. Demokratai mano, jog Bushas pavėlavo įsitraukti į debatus, todėl dabar turi įtikinti savo partijos narius paremti planą, kuriam jau pritaria daugelis demokratų. "Prezidentas gali pašaukti nacionalinę gvardiją saugoti mūsų sieną, bet šiandien jis privalo sutelkti įgaliojimus, kad (...) respublikonų pajėgos Kongrese pritartų abiejų partijų remiamai plataus masto imigracijos reformai", - kalbėjo Ilinojui atstovaujantis demokratų senatorius Dickas Durbinas.

Pritardamas atvykstančių darbuotojų programai Bushas jau prarado kai kurių konservatyvių politikų, vadinančių šį planą nelegalių imigrantų amnestija, paramą. Tačiau prezidentas tokį programos apibūdinimą atmeta ir vis dar viliasi, kad jam pavyks Atstovų Rūmuose įtikinti respublikonų konservatorius, kurie priėmė įstatymo projektą tik dėl sienų apsaugos sustiprinimo. Dėl to plano pastarosiomis savaitėmis protestavo tūkstančiai imigrantus remiančių demonstrantų. Tačiau kol kas neatrodo, kad Bushui būtų pavykę pakeisti kieno nors požiūrį. Pavyzdžiui, Koloradui atstovaujantis respublikonas Tomas Tancredo teigė, jog sveikina saugumo stiprinimą, bet nesirengia "žengti dviejų žingsnių atgal dėl amnestijos".

Nacionalinė gvardija prie 3219 kilometrų ilgio JAV ir Meksikos sienos tikriausiai bus pradėta dislokuoti birželio pradžioje. Čia tarnaus iki 6 tūkst. karių. Jų sumažės, kai JAV pasienio patrulių tarnyba iki 2008-ųjų pabaigos padidins savo agentų skaičių 6 tūkst. - nuo 12 tūkst. iki 18 tūkstančių. Visa ši dvejus metus truksianti programa atsieis maždaug 1,9 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų).

Pasienio tarnyba pernai areštavo beveik 1,2 mln. žmonių, bandžiusių pereiti Meksikos sieną. Pasieniečiai taip pat nurodė, kad prasmukti į Jungtines Valstijas pavyko maždaug pusei milijono asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"