TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prezidento rinkimai staigmenų nežada

2015 04 24 6:00
"Su tautos lyderiu į naujas pergales!” – skelbia vienas rinkimų plakatas, iš kurio žvelgia Nursultanas Nazarbajevas. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šį sekmadienį Kazachstane vyks prezidento rinkimai. Ekspertai pergalę iš anksto prognozuoja dabartiniam šalies lyderiui Nursultanui Nazarbajevui. Neabejojama, kad jis toliau tęs beveik 26 metus trunkantį valdymą. Kyla klausimas, kam rengti rinkimus, jei laimėtojas ir taip aiškus.

Kazachstano prezidento rinkimai turėjo vykti tik kitais metais, tačiau panašiu metu numatyti ir parlamento rinkimai. Oficiali šalies pozicija: Kazachstano valdžia norėjo išvengti dvejų rinkimų naštos, todėl prezidento rinkimus paskelbė metais anksčiau.

JAV strateginių tyrimų centro „Stratfor“ analitikai teigia, jog tokio žingsnio priežastys kiek kitokios. Kazachstano vadovas siekia atnaujinti savo įgaliojimus, nes pradeda įgyvendinti sudėtingas reformas, skirtas nusmukusiai šalies ekonomikai atkurti. N. Nazarbajevas pirmalaikiais rinkimais taip pat stengiasi atitraukti visuomenės dėmesį nuo šalį užklupusių sunkumų ir išvengti dėl to galinčių kilti neramumų. Prognozuojama, kad šiais metais Kazachstano ekonomika trauksis iki 1,5 procento. Tam turėjo įtakos kritusios naftos kainos ir rublio nuvertėjimas kaimynėje Rusijoje.

Be to, netikėtai paskelbus pirmalaikius rinkimus, politiniams priešininkams gali pristigti laiko jiems pasiruošti. Taip nutiko 2011 metais, kai opozicinės partijos boikotavo rinkimus būtent dėl šios priežasties. Svarbiame naftos ir gamtinių dujų gavybos centre Žanaozene tuo metu net kilo riaušės. Policija nušovė mažiausiai 15 žmonių, o vienam prezidento kritikui buvo skirta daugiau kaip septynerių metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis kurstė naftininkus nuversti valdžią.

Kazachstanas turi apie 17,4 mln. gyventojų. Maždaug 67 proc. jų sudaro kazachai, 23 proc. - rusai, 3 proc. - uzbekai, 2 proc. - ukrainiečiai. Šalyje taip pat gyvena uigūrų, totorių, vokiečių mažumos. Rinkimų teisę turi apie 9,5 mln. Kazachstano piliečių.

Varžosi trys kandidatai

Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė 27 asmenų paraiškų dalyvauti rinkimuose. Norint tapti kandidatu būtina sėkmingai išlaikyti kazachų kalbos egzaminą ir pateikti reikiamus dokumentus. Kaip skelbiama, daugelis suklupo per egzaminą, kiti nepateikė dokumentų, treti persigalvojo. Šiek tiek stebina tai, kad iš politiškai aktyvios vakarinės šalies dalies niekas nepareiškė noro dalyvauti rinkimuose.

Kovo 26-ąją, likus mėnesiui iki balsavimo, rinkimų kampanijas pradėjo trys kandidatai. Jų išlaidas padengė valstybės biudžetas: kiekvienam suteikė 15 minučių televizijos eterio, 10 minučių – radijo, šalies laikraščiuose kandidatai galėjo publikuoti du agitacinius straipsnius. Valstybė taip pat skyrė lėšų susitikimams su rinkėjais, kelionių išlaidoms, rinkimų plakatams ir panašiai.

67-erių Turgunas Syzdykovas yra Komunistų liaudies partijos atstovas, žadantis kovoti su vakarietiškomis vertybėmis. Savarankiškai išsikėlęs 63 metų Abelgazis Kusainovas - profesinės sąjungos lyderis ir buvęs regiono valdytojas. Jis per savo rinkimų kampaniją siekė atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemas.

Ekspertų manymu, šie kandidatai nekelia jokios grėsmės N. Nazarbajevui, kuris siūlo rinkėjams politinį stabilumą ir ekonomikos reformas. Opozicijos lyderis Amirzhanas Kosanovas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad politiniai oponentai nė iš tolo neprilygsta dabartiniam šalies vadovui: „Tai silpni ir mažai žinomi kandidatai, žmonės iš jų juokiasi.“

Dėl šalį užgriuvusių ekonomikos sunkumų turgus Almatoje atrodo tuštesnis negu anksčiau.

Negali būti silpnas

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai kritikuoja Kazachstano rinkimus dėl konkurencijos trūkumo. Pasiūlyti kandidatai nebūtinai reiškia žmonėms realią galimybę rinktis.

Kazachstano parlamentas 2007 metais priėmė įstatymą, kuris leidžia N. Nazarbajevui prezidento pareigas eiti neribotą laiką. 2011 metais jis laimėjo beveik 96 proc. rinkėjų balsų. Vidurio Azijos šalių lyderiai paprastai surenka daugiau kaip 90 proc. balsų, ir čia visada skelbiama apie labai didelį rinkėjų aktyvumą. Ekspertai mano, kad šie skaičiai toli gražu neatitinka realybės. Tačiau jie labai svarbūs siekiant įtvirtinti išrinktų vadovų teisėtumą. Pavyzdžiui, maži skaičiai gali kelti minčių, kad lyderių autoritetas šalyje silpnas, o tai būtų klaidingi signalai politiniams oponentams.

N. Nazarbajevas - 74 metų buvęs plieno liejyklos darbininkas - Kazachstanui vadovauja nuo 1989-ųjų, kai naftos turtinga valstybė dar priklausė Sovietų Sąjungai. Jam valdant šalyje atsirado didelių parduotuvių ir poilsio centrų, kelios metro linijos finansų sostinėje Almatoje. Kazachstane jis labai populiarus ir dažnai vadinamas tiesiog Tėvu. Visa karta užaugo nepažinodama jokio kito lyderio. Prezidento kritikai buvo įkalinti arba pabėgo į užsienį.

Vakarai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą kritikavo N. Nazarbajevą dėl jo autoritarinių valdymo metodų. Jis mažai skiria dėmesio žmogaus teisių grupių pareiškimams dėl šalyje klestinčių žodžio ir susirinkimų laisvės pažeidimų. Neseniai sakydamas kalbą visuomenei prezidentas užsiminė, kad Rusijoje žodis „demokratija“ tapo skurdo, vagystės ir žmogžudystės sinonimu.

Verslininkai žino, ko tikėtis

N. Nazarbajevas prižiūrėjo šalyje vykdomas rinkos ekonomikos reformas. Jis pritraukė į Kazachstaną daugiau kaip 200 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų. Investuotojai čia jaučiasi gana saugiai, nes prezidentas glaudžiai bendradarbiauja su kaimynėmis Kinija ir Rusija, taip pat su Vakarų valstybėmis. Neseniai Kazachstanas sutvirtino ryšius su Maskva, prisidėjo prie jos vadovaujamo politikos ir prekybos bloko - Eurazijos Ekonominės Sąjungos.

Pasak JAV įsikūrusios verslo konsultacijų bendrovės „Alfa Consulting Group“, N. Nazarbajevas yra pastovus prezidentas, todėl verslininkai žino, ko iš jo galima tikėtis. Verslo žmonių akimis žiūrint, Kazachstano lyderis nėra Rusijos marionetė, bet jo neišnaudoja ir Vakarai.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"