TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

PRG Lietuvoje - Vašingtono apgavystė?

2008 06 26 0:00
Balandį atrodė, kad JAV ir Rusija susitarė dėl PRG, tačiau priešprieša juntama ir šiandien.
AFP/Scanpix nuotraukos

Maždaug prieš savaitę pasklido gandų, kad JAV gali pasirinkti Lietuvą kaip bazę priešraketinės gynybos (PRG) įrengimams. Kai kurie ekspertai mano, kad tai - apgavystė.

JAV ir Lenkijos derybos dėl PRG sistemos elementų dislokacijos šioje valstybėje akivaizdžiai įstrigo dėl Varšuvos reikalavimų mainais suteikti išties milžinišką karinę pagalbą. Pasigirdo kalbų, kad Vašingtonas gali pasirinkti Lietuvą kaip alternatyvią bazę. Tačiau Rytų Europos (ypač Rusijos) ekspertai mano, kad JAV iš tiesų rimtai nesvarsto tokios galimybės. Jų manymu, tai Vašingtono derybų strategija, kuria siekiama "įkalbėti" lenkus sudaryti sutartį iki tada, kai prezidentas George'as W.Bushas paliks savo postą sausio mėnesį.

"Aš manau, kad tai - tik politinis žaidimas", - teigė autoritetingo Rusijos žurnalo "Global Affairs" redaktorius Fiodoras Lukjanovas. "Manau, tai yra mėginimas parodyti Lenkijai, kad jei ši spyriosis - sutartis gali nuplaukti į kitą valstybę", - paaiškino jis. Be to, kai kurie ekspertai pažymi, kad G.W.Busho administracijai būtų sunku įtikinti Kongresą skirti finansavimą PRG stočiai Lietuvoje. Tam G.W.Bushas neturi nei laiko, nei politinio kapitalo.

Kitas rimtas argumentas, leidžiantis daryti skeptiškas išvadas, pasak analitikų, yra tai, kad PRG elementų dislokacijai Lietuvoje visomis išgalėmis priešinsis Rusija. Taip yra ne tik dėl to, kad Lietuva yra geografiškai arčiau Maskvos, bet ir todėl, kad Lietuva - buvusi sovietinė respublika, o Rusija atvirai deklaruoja, kad posovietinė erdvė yra jos tradicinė įtakos sritis. "Lietuvos pasirinkimas rusams atrodys dar didesnė provokacija nei Lenkijos ar Čekijos variantai", - teigė F.Lukjanovas.

Kaip jau seniai žinoma, Vašingtonas nori Lenkijoje dislokuoti raketų perėmimo elementus (maždaug 10 priešraketinės gynybos elementų), o Čekijoje - su Lenkijos baze ryšį palaikančią radarų stotį. Oficialiai deklaruojama šių PRG sistemos elementų paskirtis - JAV ir Europos apsauga nuo potencialios raketų smūgių grėsmės iš Irano. Tai erzina Rusiją - ši piktinasi, kad PRG bazes ketinama dislokuoti vos ne prie pat jos sienų, ir dėl to, kad jas ketinama dislokuoti tose teritorijose, kurias Rusija kontroliavo šaltojo karo metu. Jai atrodo, kad PRG sistema yra vienas pradinių etapų numatant ilgalaikę strategiją, skirtą sumažinti gynybinį Rusijos potencialą. Maskva jau pagrasino, kad nutaikys savo raketas į būsimas bazes.

Vis dėlto Maskva gana rimtai sureagavo į gandus apie PRG sistemos elementų dislokavimą Lietuvoje. Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas oficialiai pareikalavo, kad Vašingtonas paaiškintų tikruosius savo ketinimus Lietuvos atžvilgiu.

Derybas dėl minėtų PRG objektų Vašingtonas pradėjo 2007 metų pradžioje. Susitarimas su Čekija jau yra praktiškai suderintas. Lieka tik laukti, kad jam pritartų šalies parlamentas. Tačiau derybos su Lenkija įstrigo. Jų pradžia buvo daug žadanti, nes Lenkijai atstovavo proamerikietiškų pažiūrų premjeras Jaroslawas Kaczynskis, kuris irgi garsėja savo antipatija Rusijai. Tačiau praėjusį rudenį J.Kzcynskį premjero poste pakeitė Donaldas Tuskas, kurio vyriausybė užėmė gerokai kritiškesnę poziciją ir mainais už PRG elementų dislokavimą Redzikove pareikalavo didžiulės karinės paramos.

Praėjusį mėnesį Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas pareiškė, kad jei JAV investuoja šimtus milijonų dolerių į tokius sąjungininkus kaip Egiptas ir Pakistanas, jai nederėtų "nusipiginti" palaikant santykius su Lenkija. "Lenkija šiame regione JAV yra toks pats svarbus sąjungininkas kaip ir Pakistanas Centrinėje Azijoje bei Egiptas Artimuosiuose Rytuose. Mes tikimės, kad su mumis bus atitinkamai elgiamasi", - teigė ministras. Jis pridūrė, kad Lenkijos prašoma karinė pagalba kainuotų "tik" keliasdešimt milijonų dolerių. "Tai ne tiek jau ir daug", - teigė B.Klichas. JAV, kurios per metus Lenkijai skiria karinės pagalbos už 27 mln. dolerių (beveik 60 mln. litų), pasiūlė padidinti kasmetį finansavimą 20-čia mln. dolerių (daugiau nei 40-čia mln. litų), tačiau Varšuvai to pasirodė per maža.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"