TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieš bažnyčias ir mokines krikščiones

2011 10 11 0:00
Kaire krikščionė koptė rauda nužudytų savo artimųjų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Egipto sostinėje komendanto valanda paskelbta po to, kai musulmonams užpuolus krikščionis koptus teko kviesti saugumo pajėgas. Vis dėlto 24 žmonės žuvo, daugiau nei 200 sužeista. Beveik visi nukentėjusieji - koptai.

Susirėmimai įsiplieskė per demonstraciją Maspero rajone, esančiame Nilo pakrantėje. Tai didžiausias smurto proveržis Egipte po prezidento Hosni Mubarako nuvertimo.

Sekmadienį koptai surengė protesto akciją prieš Egipto krikščionių persekiojimą. Aistros taip įkaito, kad Kairo centre įsiplieskė susirėmimai, galiausiai valdžia įvedė komendanto valandą.

Prireikė komendanto valandos

Mažiausiai penkis protestuotojus mirtinai sužalojo dideliu greičiu važiuojanti kariškių mašina. Tą patvirtino vienas koptų kunigas. Žurnalistai teigia matę lavonų ir su šautinėmis žaizdomis. Vėl liejasi kraujas, nes, anot koptų, vyriausybė palaiko prieš krikščionis rengiamas provokacijas.

Prasidėję neramumai didina nerimą, kad po revoliucijos nesantaika tarp Egipte gyvenančių religinių bendruomenių dar labiau padidės. Egipto premjeras Essamas Sharafas kreipėsi į musulmonus ir krikščionis ir paragino "nepasiduoti gundymui, nes jis kaip gaisras degina visus". E.Sharafas įspėjo, jog Egiptui "iškilo pavojus", didžiausias po vasarį kilusių susirėmimų, kai imta siekti nuversti H.Mubarako režimą. "Šie įvykiai traukia mus atgal. Negalime judėti į priekį ir kurti šiuolaikišką valstybę ant tvirto demokratinio pamato", - pabrėžė E.Sharafas.

Karo policija tikina, kad sostinėje pavyko įvesti tvarką. Kaire nuo Maspero rajono iki Abasijos aikštės žmonėms uždrausta rodytis gatvėse nuo 2 iki 7 val. vietos laiku. Papildomų saugumo priemonių imtasi aplink parlamentą ir kitus vyriausybinius pastatus.

Krikščionė turi ryšėti skarą

Radikalieji musulmonai ėmė reikalauti, kad paauglės krikščionės ryšėtų skarą. Šalies pietuose 15-metė Ferial Habib buvo sustabdyta prie mokyklos durų po to, kai mokykla paskelbė naujas taisykles, reikalaujančias, kad visos mokinės ryšėtų skarą. F.Habib skarą užsirišti atsisakė. Įsikišus žmogaus teisių aktyvistams pavyko pasiekti, kad mergaitė būtų įleista į mokyklą be skaros, tačiau mokytojai jai atsuko nugarą. Vieną dieną F.Habib išgirdo per mokyklos garsiakalbį skambant savo vardą - grupė mokinių skandavo: "Mes nenorime, kad čia būtų Ferial."

Egipto krikščionių mažuma jaučia vis didesnį pavojų, nes susilpnėjus valdžios kontrolei konservatyvieji musulmonai pasijuto drąsesni ir ėmė garsiau kelti savo reikalavimus. Krikščionėms mokinėms prireikė advokatų. Vienas F.Habib advokatų Wagdi Halfa sakė: "Mums nereikia naujų įstatymų. Mes tik norime, kad būtų laikomasi tų, kurie seniai priimti. Bėda ta, kad nors dauguma musulmonų elgiasi santūriai, ekstremistų mažuma stengiasi užnuodyti jų sąmonę."

F.Habib nėra nusiteikusi optimistiškai, nors jai ir pavyko pasiekti, kad galėtų eiti į mokyklą be skaros. "Mokytojai su manimi elgiasi kitaip ir esu tikra, jog metų gale paaiškės, kad mano pažymiai prastesni nei kitų mokinių", - įsitikinus mergaitė.

Toks suaktyvėjimas šiek tiek stebina. Iki šiol Egipto krikščionys, sudarantys 10 proc. 80 mln. turinčios šalies gyventojų, galėjo

rengtis kaip jiems patinka ir nekliudomai garbinti savo Dievą. Nors dauguma Egipto moterų ryši skaras, toks reikalavimas iki šiol nebuvo taikomas krikščionėms. Dabar jau vos už 180 kilometrų į pietus nuo Kairo esančioje mokykloje jos vadovai paskelbė, kad skara yra būtina mokyklinės uniformos dalis, nes ji leidžia apsaugoti vyresnių klasių mokines nuo seksualinio priekabiavimo. Švietimo ministerijos atstovas Abdelis Gawadas Andullah pareiškė, esą ministerija suteikė teisę mokykloms pačioms spręsti, kokios turi būti uniformos, o mokinių tėvams paliekama teisė rinktis - arba sutikti su sprendimu, arba jį atmesti. "Tegul jų dukterys užsiriša skaras ir nekils jokių problemų. Jei bus laikomasi nustatytos tvarkos, ekstremistai negalės elgtis kaip užsimanę", - aiškino jis.

Jokių bažnyčių

Pietų Egipte musulmonai ėmė puldinėti krikščionis vien dėl, pavyzdžiui, sumanymo remontuoti savo bažnyčias. Asuano mieste net buvo kilęs maištas, nors Krikščionių bažnyčios vadovai nusileido ultrakonservatyvių musulmonų spaudimui ir sutiko nukabinti bažnyčios varpus, kurių skambesys juos erzina.

Tokių išpuolių vis daugėja, nors naujoji Egipto vyriausybė teigia, kad atšaukusi dar H.Mubarako draudimą krikščionims statyti arba remontuoti savo bažnyčias. Radikalieji musulmonai vis labiau aktyvina retoriką ir kaltina krikščionis skleidžiant savo tikėjimą naujose teritorijose.

Nesibaigiantys susirėmimai prie bažnyčių rodo, kad atmosfera Egipte vis labiau kaista. H.Mubarako laikais krikščionims, norintiems pasistatyti ar susiremontuoti bažnyčią, reikėjo gauti vietos valdžios ir valstybės saugumo tarnybos (mečetėms toks reikalavimas netaikomas) leidimą. Tokį leidimą valdžia išduodavo labai retai, kad nesuerzintų radikaliai nusiteikusių musulmonų. Todėl krikščionys bažnyčias remontuodavo slapta, o melstis rinkdavosi savo bendruomenės svečių namuose.

Rugsėjo 30 dieną Asuano provincijos Marinabo kaime musulmonai užpuolė krikščionis, mat buvo įsitikinę, kad šie nelegaliai stato naują bažnyčią, o iš tiesų krikščionys buvo gavę leidimą statyti naują bažnyčią senosios vietoje. Dvasininkai projektą buvo suderinę su vietos musulmonų bendruomene ir net paklusę jos reikalavimui, kad nebūtų varpų ir išorėje nebūtų nė vieno kryžiaus. Tačiau vos tik krikščionys surentė kupolą, musulmonų minia surengė puolimą ir padegė ne tik pačią bažnyčią, bet ir kaimynystėje įsikūrusius krikščionių namus bei krautuvėles. Asuano gubernatorius generolas Mustafa Kamelis al-Sayyedas žurnalistams pareiškė, kad krikščionys norėjo svečių namus paversti nauja bažnyčia, o tai nelegalu.

Praėjusią savaitę pasipiktinę krikščionys surengė protesto mitingą prie gubernatoriaus rūmų. Jie reikalavo kompensacijų namus praradusiems žmonėms. Krikščionys pabandė protestuoti ir Kaire, ten jie blokavo pagrindinę miesto gatvę. Juos išvaikė kariuomenė. Dabar musulmonai vis dažniau renkasi prie krikščionių maldos namų, šaukdami "jokių bažnyčių statybų", o pasipiktinę krikščionys nuo bažnyčių stogų juos apmėto akmenimis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"