TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieš gimtadienį susprogdino bombą

2016 01 07 6:00
Jau tapo įprasta, kad prieš kokius nors svarbius tautai įvykius komunistinė valstybė rodo savo karinę galią. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar Šiaurės Korėja džiaugsmingai pranešė sėkmingai įvykdžiusi pirmąjį savo vandenilinės bombos bandymą. Jeigu informacija tiksli, tai turėtų reikšti stulbinamą Pchenjano branduolinio ginklavimosi programos pažangą, nes iki šiol šalis yra susprogdinusi tik urano arba plutonio atominių užtaisų. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė šį bandymą, o ekspertai jį įvertino skeptiškai.

Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininė reakcija. Tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.

„Įžengėme į pažangių branduolinių valstybių būrį“, – pareiškė Šiaurės Korėjos valstybinė televizija. Pranešėja pridūrė, kad buvo susprogdintas mažesnis užtaisas. Šiaurės Korėja skelbė džiūgaujančių piliečių nuotraukų ir vaizdo įrašų. Šis iš anksto neskelbtas bandymas buvo įvykdytas šalies lyderio Kim Jong-uno asmeniniu įsakymu, likus dviem dienoms iki jo 33-iojo gimtadienio. Jau tapo įprasta, kad prieš kokius nors svarbius tautai įvykius komunistinė valstybė rodo savo karinę galią.

Vakar paskelbtame pranešime Pchenjanas žadėjo laikytis principo, kad konflikto atveju pirmasis nenaudos branduolinio ginklo, bet pabrėžė, jog toliau stiprins pažangų branduolinį pajėgumą. „Kol išliks nuožmi prieš Šiaurės Korėją nukreipta JAV politika, mes niekada nesiliausime plėtoję savo branduolinės programos“, – teigiama pranešime. Šiaurės Korėja pavadino Jungtines Valstijas žiaurių banditų gauja. Pchenjanas įsitikinęs, jog Vašingtonas nori sužlugdyti valstybę.

Dar vienas blefas?

Praėjusį mėnesį per vieną išvyką Kim Jong-unas užsiminė, kad Pchenjanas jau yra pasigaminęs vandenilinę bombą. Tarptautiniai ekspertai šią žinią įvertino skeptiškai.

„Tas ginklas tikriausiai JAV Hirosimos bombos masto, bet ne vandenilinė bomba. Tai buvo skilimo technologija“, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „RAND Corporation“ vyriausiasis gynybos analitikas Bruce'as Bennettas. Jis aiškino, kad susprogdinus termobranduolinį užtaisą trinktelėjimas turėjo būti dešimteriopai didesnis. Analitiko manymu, egzistuoja du variantai: arba Šiaurės Korėja susprogdino ne vandenilinę bombą, arba tas užtaisas nesuveikė taip, kaip turėjo. Jis pažymėjo, kad tarptautinės bendruomenės abejonės gali paskatinti lyderį atlikti dar vieną bandymą. Labiausiai tikėtina, jog tai nutiks dar prieš gegužę rengiamą svarbų Darbininkų partijos suvažiavimą. Jis vyks pirmą kartą per 36 metus.

Carnegie fondo už tarptautinę taiką direktorius Jamesas Actonas savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad pagal apskaičiuotą sprogimo galią tas užtaisas vargu ar buvo tikra dviejų pakopų termobranduolinė bomba. Tarptautinės seismologijos stotys užfiksavo sprogdinimą kaip 5,1 balo žemės drebėjimą. Jo epicentras buvo šalia Šiaurės Korėjos pagrindinio branduolinių bandymų poligono Pungjė-ri vietovėje, šalies šiaurės rytuose.

Meteorologijos agentūros užfiksavo žemės virpesius.

Dauguma ekspertų kelia prielaidą, jog Pchenjanas termobranduolinę bombą galėtų pasigaminti tik po kelerių metų. Taip pat nesutariama, ar valstybė yra tiek pažengusi, kad pajėgtų sumažinti branduolinius užtaisus ir skraidinti juos į taikinius balistinėmis raketomis. Bet kokiu atveju Šiaurės Korėja, susprogdinusi jau ketvirtą branduolinį užtaisą, pabrėžtinai pademonstravo nepaisysianti nei priešų, nei sąjungininkų, nors šie perspėjo Pchenjaną, kad jam teks brangiai sumokėti už branduolinės programos plėtrą.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė

Po trijų ankstesnių bandymų, įvykdytų 2006, 2009 ir 2013 metais, Jungtinės Tautos (JT) paskelbė Šiaurės Korėjai virtinę ekonominių ir politinių sankcijų. Kelios JT rezoliucijos draudžia šiai uždarai šaliai imtis bet kokios branduolinės veiklos arba kurti balistinių raketų technologijas. Tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas užkirsti kelio ketvirtam bandymui sukels didžiulį spaudimą JT Saugumo Tarybai šįkart imtis dar drastiškesnių veiksmų. Vakar ji jau surengė neeilinį posėdį Niujorke: už uždarų durų tarėsi 15 Saugumo Tarybos narių.

Šis įvykis taps ypatingu išbandymu ir JAV prezidentui Barackui Obamai. 2014 metais lankydamasis Pietų Korėjoje jis vadino Šiaurės Korėją atstumtąja valstybe ir žadėjo griežtesnes sankcijas, jeigu Pchenjanas susprogdins ketvirtą užtaisą. Vašingtonas pavadino tai uždaros komunistinės valstybės provokacijomis ir paragino ją laikytis tarptautinių įsipareigojimų.

Japonijos premjeras Shinzo Abe kategoriškai pareiškė, kad tai yra didelė grėsmė taikai ir šiurkštus JT saugumo rezoliucijų pažeidimas. Pietų Korėja griežtai pasmerkė netikėtą Šiaurės Korėjos pareiškimą apie įvykdytą vandenilinės bombos bandymą ir pažadėjo imtis visų būtinų priemonių, įskaitant papildomas JT Saugumo Tarybos sankcijas, kad nubaustų branduolinių ginklų turinčią kaimynę.

Pekino baimė

Itin svarbi Kinijos, pagrindinės Šiaurės Korėjos ekonominės ir diplomatinės sąjungininkės, reakcija. Ji pareiškė esanti griežtai nusistačiusi prieš Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus ir paragino šalį nebloginti padėties regione. Anksčiau Pekinas neleisdavo JAV vadovaujamiems sąjungininkams imtis griežtesnių veiksmų prieš Pchenjaną, bet taip pat rodė didėjantį nusivylimą dėl jo atsisakymo įšaldyti bandymus.

Analitikai pažymi, kad Pekino galimybes paveikti Pchenjaną riboja baimė. Didesnis spaudimas esą galėtų sužlugdyti Šiaurės Korėjos režimą, o tai atvertų perspektyvą Korėjai tapti suvienyta JAV sąjungininke, tiesiogiai besiribojančia su Kinija. Pekinas spaudė atnaujinti šešiašales derybas, per kurias Pchenjanui būdavo siūloma pagalba į nusiginklavimą. Nuo 2007 metų įstrigusiame procese dalyvavo abi Korėjos, JAV, Kinija, Japonija ir Rusija. Pchenjano sprendimas įvykdyti ketvirtą branduolinį bandymą beveik neabejotinai sužlugdė tas derybas. Nors Rusija vakar paragino jas atnaujinti ir diplomatiniu būdu užtikrinti regiono saugumą.

Po branduolinio bandymo 2013 metais Šiaurės Korėja vėl paleido plutonį gaminantį reaktorių Jongbjono komplekse. Jis buvo uždarytas 2007 metais pagal šešiašalio proceso susitarimus. Jongbjono reaktorius per metus gali pagaminti 6 kg plutonio. Tokio kiekio pakanka vienam branduoliniam užtaisui. Spėjama, kad šiuo metu Pchenjanas turi plutonio šešioms bomboms. Dalį savo atsargų valstybė panaudojo bent dviem iš trijų anksčiau atliktų branduolinių sprogdinimų. Vis dar neaišku, ar 2013 metais buvo išbandytas plutonio ar urano užtaisas.

Įdomybės:

1. Šiaurės Korėjos kariuomenė – didžiausia pasaulyje. Ją sudaro 7,7 mln. karių. JAV atitinkamai tėra 1,5 mln. aktyvaus karinio personalo.

2. Šiaurės Korėjos kariams taikomas minimalaus ūgio reikalavimas. 2012 metais jis sumažintas iki 1,42 metro.

3. Marihuana Šiaurės Korėjoje prekiaujama legaliai – jos galima įsigyti šalies turgavietėse.

4. Pchenjane yra didžiausias pasaulyje stadionas. Jame telpa 150 tūkst. žmonių. Čia vyksta kariniai paradai, sporto varžybos, lyderio gimtadienio minėjimai.

5. Šiaurės Korėja laikosi savo kalendoriaus – metus skaičiuoja nuo vado Kim Il-sungo gimimo dienos, 1912 metų balandžio 15-osios. Taigi Šiaurės Korėjoje dabar ne 2016-ieji, o 103 metai.

6. Praėjusio šimtmečio dešimtąjį dešimtmetį visi mokytojai privalėjo išmokti groti akordeonu, nes šio instrumento muzika patiko tuomečiam lyderiui Kim Jong-ilui.

7. Pasak biografo, Kim Jong-ilas pradėjo vaikščioti sulaukęs vos 3 savaičių.

8. Šiaurės Korėjoje veikia trys televizijos kanalai. Du galima matyti vien savaitgaliais, o vienas programas transliuoja tik darbo dienomis vakarais.

9. Parlamento rinkimai Šiaurės Korėjoje vyksta kas 5 metus. Per juos žmonės balsuoja už vienintelį kandidatą. Pastarąjį kartą rinkimai vyko 2014 metais.

10. Šiaurės Korėjoje draudžiama mūvėti mėlynus džinsus, nes jie yra kapitalistinės Amerikos simbolis.

11. Moterys gali kirpti plaukus tik pagal 28 valdžios patvirtintus modelius, o vyrai – vos pagal 10. Šukuosenų madas tvirtina šalies lyderis.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"