TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieš propagandos trolius buriasi interneto elfai

2015 09 02 11:23
LŽ archyvo asociatyvi nuotrauka

Prieš interneto trolius pradeda veikti virtualios erdvės elfai. Taip vadinami žmonės, kurie priešinasi virtualiems chuliganams, siekiantiems sukelti kuo didesnį konfliktą tarp komentatorių, daryti įtaką jų pasaulėžiūrai ir dėl to nesibodi bet kokių priemonių. Trolių veikla yra tapusi vienu iš informacinio karo įrankių.

Latvijos užsienio politikos instituto darbuotojas Martinis Daugulis neseniai per tarptautinę konferenciją pristatė tyrimą apie hibridinį interneto trolinimą* latvių virtualioje erdvėje. „Radio Svoboda“ („Laisvės radijas“) jis papasakojo, ką pavyko išsiaiškinti, analizuojant šį reiškinį. „Šių metų pradžioje užvirė visuomenės diskusija apie Kremliaus trolius. Teigta, kad jų yra visur, veikia ne viena armija. Tai buvo labiau panašu į paniką, negu realybę. Todėl NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras (STRATCOM) užsakė, kad atliktume šį tyrimą.“

Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kiek daug trolių komentarų yra Latvijos virtualioje erdvėje, kaip į juos reaguoja žmonės, ar troliai daro įtaką skaitytojams. Buvo atliekama kiekybinė ir kokybinė analizė. Naudojant programą „IP Identifier“ buvo nustatomos grupės, tarkime, kad iš vieno adreso užplūsdavo po keletą šimtų komentarų.

Trolių „fabrikas“ – nesusipratimas

– Stebėjote, kaip iš vieno adreso komentarai platinami po įvairias interneto erdves?

– Taip. Taip pat mes matėme, kokie iš ten siunčiami tekstai.

– Kokius interneto resursus tyrinėjote?

– Pasirinkome laikotarpį, per kurį galėjo būti pasaulėžiūros pokyčių. Per trečią Europos Sąjungos sankcijų prieš Rusiją etapą praėjusių metų rugpjūtį dvi savaites, kai stebėjome interneto portalus Apollo, TV–Net, Delfi, Rus.TV–Net, Rus.Delfi, buvo paskelbta apie 200 tūkst. komentarų. Iš jų apie 3 proc. paliko troliai, turintys vieną IP. Tai, aišku, nedaug, apie 6 tūkst. Vis dėlto jie lankosi ne sporto, automobilininkų ar moterų forumuose, bet ten, kur nagrinėjamos skausmingos politinės temos.

– Žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose?

– Jei seksime tokį komentarą, rasime jį ir „Twitter“, ir dar kur nors kitur. Tačiau mes analizavome tik žiniasklaidą. Pasirinkome dvi tikslines grupes – latviškai naujienas skaitančius latvius ir rusiškai – rusų. Atlikome kokybinę komentaro analizę. Pirma, pagal trolinimo teoriją, jis būna ideologinis. Antra, jis kartojasi. Galima per „Google“ paiešką pažiūrėti ir pamatyti, kad to paties komentaro autoriai būna skirtingi. Šaltiniuose latvių kalba radome daug komentarų, išverstų per „Google Translate“. Buvo akivaizdu, kad rašyta ne latvių.

Įdomu, kad komentatorių bendruomenė greitai atpažįsta neaukšto lygio trolius. Būna net paranoja: kylant panikos bangai ar informaciniam krūviui kaip trolis identifikuojamas vartotojas, kuris pagal mūsų parametrus toks nėra, bet jis – tiesiog Latgalos gyventojas. Mūsų idėja tokia: neįmanoma sukurti instrumento ar akcijos pagauti ar likviduoti atakuojantį trolį, interneto aplinka keičiasi pernelyg greitai. Šiuo metu dar įmanoma, tarkime, portalo Delfi darbuotojai sėkmingai tai daro. Komentarų, kuriuos mes rinkome tas dvi savaites, šiandien ten neberasite, dėl savo agresyvumo jie buvo ištrinti. Tačiau tai – laiko klausimas, trolių neįmanoma sustabdyti.

Kalbama, kad visi jie – iš vieno trolių „fabriko“. Tai nesusipratimas. Norint atakuoti kokią nors įdėją, trolių nereikia surinkti į vieną pastatą. Tai ekonomiškai neefektyvu. Žinome panašių verslo technologijų: jei pardavinėjate naujo modelio „Audi“, jums reikia, kad komentatoriai paliktų kuo daugiau teigiamų atsiliepimų, kurie iškart iššoktų, naršyklėje surinkus prekės pavadinimą. Jūs neinate į biurą, kuriame yra du šimtai trolių, bet dedate užklausą į interneto forumą ir tuoj pat randate komercinių trolių, su kuriais atsiskaitote „Bitcoin“, ir jūs niekada nesužinosite, kad jie tokie.

Įvairūs būdai

– Ne visi tiki, kad egzistuoja apmokami troliai.

– Manau, niekas tikrai negali pasakyti, ar anoje pusėje esančiam žmogui mokama, tai įrodyti gali tik banko sąskaita, o visa kita – spekuliacija. Vis dėlto mes galime tvirtinti, kad toje aplinkoje egzistuoja organizacija. Kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl viena naujiena latvių ar rusų interneto platformose sutraukia tokią galybę vienodų agresyvių komentarų. Toks vartotojas neatsako, jei bandote su juo bendrauti. Trolis turi vieną interesą – sukelti kuo didesnį konfliktą. Siekia įtraukti jus į diskusiją ir pakelti agresijos temperatūrą.

– Gali būti, kad jis – ne žmogus, bet programa–robotas?

– „Botą“ nuo gyvo trolio atskirti sunku, ir tik pagal teksto kokybę tai galima padaryti. Ar reikėtų tai daryti? Jau šiandien šis klausimas nebeaktualus. O rytoj tai taps visai nebeįmanoma. Paprasti tekstai kuriami lengvai, tarkime, „The New York Times“ jau naudojama programa rašyti naujienas.

Mes atskleidėme šešis hibridinio trolinimo būdus ir suteikėme jiems pavadinimus. Pirmasis – konspirologinis trolis „Blame USA“. Tokio tikslas – įtikinti žmogų, pakeisti jo pasaulėžiūrą. Šio trolio tekstai būna ilgi ir kopijuojami iš vienos interneto platformos į kitą. Istorijų tikslas – atskleisti neva pasaulinį JAV sąmokslą.

– Ilguose tekstuose būna kokių nors psichotechninių mechanizmų?

– Trolinimas nėra kažkas nepaprastai ypatinga ar neįtikėtinai efektyvu. Manau, jis šiek tiek pervertinamas. Pagrindinis būdas, naudojamas ilguose tekstuose, – loginės klaidos. Tarkime, JAV numetė bombą ant Japonijos, vadinasi, ši šalis – agresorė, todėl ji numušė lėktuvą MH17 (Rytų Ukrainoje – red.). Tokiomis manipuliacijomis žmonės įtikinami, jei nesupranta, kad jais manipuliuojama. Todėl jie turi žinoti apie tokį fenomeną. Tipiniai troliai taip pat manipuliuoja, tiesiog dabar atsiranda ideologija, kuri vadinama hibridiniu karu.

Kitą trolių tipą pavadinome „Bikiniu“. „Ji“ rašo lengvu ir naiviu stiliumi, pavyzdžiui: „Na, kaip gali būti, kad dėl šio konflikto kalta tik viena pusė?“ Žmonėms patinka su bendrauti, jie mano, kad „mergina“ blogai informuota, todėl reikia viską paaiškinti. Tai atima laiko, priverčia sėdėti prie kompiuterio. Jus laiko už pavadėlio. Žudyti jūsų laiką yra ir vienas iš klasikinių trolių tikslų.

Trečias tipas – agresyvus trolis. Paprastai būna labai piktas, gąsdina, kad jūs mirsite, kad ateis jūsų paimti, jog karas tikrai bus, o jūs gausite „pagal nuopelnus“. Anksčiau tokių trolių buvo labai daug, bet pastaruoju metu mūsų portalai pagal raktinius žodžius sėkmingai juos nustato ir blokuoja. Tačiau jei jie prasmunka pro filtrus, patyrimo neturintys internautai į tokius reaguoja labai jautriai. Tarkime, žmogų įskaudina internete, jis išeina į gatvę, pamato kaimyną ir mano, kad šis yra skaudintojas.

Atsirado „Vikipedijos“ trolis. Jis neatspindi savo „pasaulėžiūros“, bet kopijuoja ištraukas iš „Vikipedijos“ su istorija susijusiomis temomis. Tarkime, prie naujienos apie Ukrainą – didelį informacinį bloką, kaip JAV užpuolė Vietnamą. Mintį tarsi patys turite pagauti: taip, ši šalis – irgi agresorė.Toks būdas labai paplito ir praktikuojamas ne tik dėl dezinformacijos, bet ir tam, kad užblokuotų interneto platformą. Kas yra tinklaraščių „žudikas“? Toks trolis gali skelbti šimtus didelių ištraukų, o komentatoriams nebelieka kur parašyti.

Ir dar viena rūšis – trolis su nuoroda. Jis deda nuorodą į kokį nors rusišką šaltinį arba vaizdo medžiagą ir prie jos prideda mažai teksto. Lankytis pagal nuorodas pavojinga, net jei jas palieka ne hibridinis trolis. Mus neramina, kad žmonės jas atidaro. Jaunimas taip nesielgia, jis užaugęs virtualioje erdvėje ir nutuokia apie saugumą. Tačiau Latvijoje apie 40 proc. pensininkų jau naudojasi internetu, ir jų skaičius greitai auga. Jie pripratę prie klasikinės žiniasklaidos, pranešančios „tiesą“, ir mano, kad jei parašyta, reikia skaityti, jei yra nuoroda, ją reikia paspausti. Tokius žmones būtina šviesti, gal būt derėtų tai daryti pagal valstybines programas.

Atsirado vadinamieji elfai

– Kaip jaunimas reaguoja į hibridinį trolinimą?

– Jauni žmonės intuityviai atpažįsta bet kokius trolius. Jiems sunkiau sekasi logiškai mąstyti, todėl juos lengviau apgauti su „Vikipedija“. Jie mano, kad ten viskas – tiesa. Aišku, jie neskaito ilgų tekstų, bet naršo pagal įstrižainę. Tačiau „Vikipedija“ jiems yra šventa.

– Hibridiniai troliai vis dažniau naudojasi „Vikipediją“.

– Taip. Šis šaltinis apskritai nėra labai patikimas. Vis dėlto virtualioje erdvėje sunku atpažinti kiekvieną melagį. Kai ateinate į turgų, neiškart matote, kad kažkuris žmogus yra kišenvagis. Tiesiog saugote savo kišenes. Jei žinome, kas yra trolis, mums reikia sugebėti patiems nuo jo apsisaugoti, o ne svarstyti, moka jam ar ne.

Dabar susikūrė interneto judėjimas „Crowd defence“ kaip kolektyvinė vartotojų savigyna. Žmones, kurie priešinasi troliams, vadina elfais. Skiriamasis jų bruožas – maloningas požiūris į pašnekovą.

– Tokį dalyką galima stebėti „The Guardian“ forume – Kremliaus trolius jie maloniai „paglosto“ .

– Taip, elfų galima pamatyti ir „The Economist“ portale, jame Kremliaus troliai taip pat lankosi. Tačiau iki to reikia subręsti. Latvių komentaruose elfų – vienetai. Pas mus dar nesusiformavusi tokia kultūra, nežinome, kaip galima veikti internete. Be to, neįmanoma žaisti, kai esi stipriai veikiamas per emocijas. Čia instrukcijos nepadės, reikia asmeninės patirties. Dirbtinai negalime sukurti pasipriešinimo judėjimo, jis bus neveiklus. O su propaganda negalima kovoti kontrapropagandos priemonėmis.

„Laisvės radijo„ laidos fragmentas

* Trolinimu paprastai vadinamas procesas, per kurį vienas ar daugiau asmenų (trolis) provokuoja kito asmens ar asmenų grupės pyktį, sumaištį, skleidžia melą, manipuliuoja ir iškraipo tiesą, siekdami įvairių tikslų, taip pat ir propagandinių.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"