TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieš rinkimus - ginčai dėl skalūnų

2013 02 22 7:01
Žaliųjų nariai Europos Parlamente Strasbūre protestuoja prieš skalūnų dujų žvalgymą ir išgavimą. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Energijos kainoms kylant Vokietijoje kaista diskusijos dėl skalūnų dujų išgavimo. Aplinkosaugininkai tam priešinasi, o pramonininkai baiminasi, kad pralaimės varžovams Amerikoje ir galiausiai liks tarptautiniais atsilikėliais.

Galingų Vokietijos aplinkosaugos lobistų pasipriešinimas mažina perspektyvą naudoti skalūnų dujas, o tai kelia nerimą stipriausios Europos ekonomikos pramonei, kad ji pralaimės savo varžovams Amerikoje, kurie naudosis pigesne energija.

Jungtinėse Valstijose jau dabar 16 proc. gamtinių dujų produkcijos sudaro skalūnų dujos, o analitikai spėja, kad per 20 metų ši dalis gali išaugti iki 50 procentų.

Skalūnų dujos yra "ne įprastinis", o iškastinis kuras, randamas gamtinių lūžių ir įtrūkių vietose po žeme. Jau sugalvota technologija, kaip išgauti šias dujas, ir energetikos kompanijos mano iš dalies radusios atsakymą, kaip spręsti Europos energetinio saugumo problemą. Tačiau uolienų hidraulinio skaldymo metodas vertinamas prieštaringai, nes yra susijęs su aplinkosaugos rizika, tokia kaip pavojus užteršti gruntinius vandenis ir išskirti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Skalūnų šalininkai sveikina šį alternatyvų energijos šaltinį kaip geresnį už tradicinį iškastinį kurą.

Šiuo metu Europa priklausoma nuo dujų, importuojamų iš Rusijos, ir dar nepamiršo, kas nutiko, kai Rusijai nesusitarus su Ukraina dujų čiaupas į Europą žiemos metu buvo užsuktas.

Dėl šių būgštavimų Vokietijos kanclerė Angela Merkel patiria didelį spaudimą iš visų pusių, ypač turint galvoje, kad rugsėjį Vokietijoje vyks visuotiniai rinkimai.

Energija brangsta

Hidraulinio skaldymo oponentai pabrėžia šio skalūnų dujų išgavimo metodo pavojų, o pramonės lyderiai ragina vyriausybę nustatyti žvalgymo taisykles. Tuo metu skalūnai užkariauja vis didesnę dalį JAV energetikos rinkos. Daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, svarbūs Vokietijos ekonomikai, iki 2030 metų gali mokėti už dujas tris kartus brangiau nei jų varžovai amerikiečiai. "Jei mes tai atmesime, tarptautinėje arenoje būsime paskutiniai atsilikėliai", - perspėja įtakinga pramonininkų lobistinė grupė BDI.

Pramonės balsas Vokietijoje daug reiškia. Mat gamyba sudaro 25 proc. ekonomikos, o didžiausi darbdaviai yra tokios kompanijos kaip BASF, "Bayer", taip pat plieno ir sunkiosios inžinerijos sektoriai. Vokietijoje didėja nepasitenkinimas elektros antkainiais, kuriuos pramonė ir vartotojai turi mokėti, kad vyriausybė galėtų subsidijuoti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Vokietija planuoja ne tik išgauti daugiau atsinaujinančios energijos iš vėjo bei saulės, bet ir iki 2022 metų atsisakyti atominės energetikos bei pakeisti aplinką teršiančią anglį švaresnėmis gamtinėmis dujomis. Ironiška, bet šie planai palankūs skalūnams. Be atominės energetikos likusiai Vokietijai reikės alternatyvaus stabilios ir švarios energijos šaltinio, kuris papildytų netolygią atsinaujinančią energiją. Dėl kylančių energijos kainų šis klausimas Vokietijoje tampa vis svarbesnis.

Žalieji gali grįžti

Vokietijos politikai aktyviai diskutuoja apie skalūnų gręžinių pliusus ir minusus. Saugumo ekspertai apie tai kalbėjo per Miuncheno saugumo konferenciją, o žvalgybos agentūra BND išanalizavo šio reikalo geopolitinį poveikį.

Vokietijos žalieji, sėkmingiausia Europoje ekologinė partija, drauge su socialdemokratais jau valdžiusi 1998-2005 metais, turi galimybių šiemet grįžti į vyriausybę. Žalieji taip pat dalysis valdžia maždaug 6 iš 16 federalinių žemių, įskaitant Šiaurės Reino ir Vestfalijos bei Žemutinės Saksonijos, kuriose yra didžiausi skalūno dujų ištekliai. Leidimus daryti gręžinius išduoda atskiros žemės. Šiaurės Reino ir Vestfalijos aplinkosaugos ministras, žaliųjų narys, dėl visuomenės susirūpinimo paskelbė licencijų moratoriumą. Ši baiminasi, kad hidraulinis skaldymas, kai dideliu spaudimu į uolienos darinius pumpuojami dideli kiekiai vandens ir chemikalų, gali net sukelti žemės drebėjimą arba užteršti geriamąjį vandenį.

Importas iš kitų šalių

Dar viena alternatyva Vokietijai galėtų būti importas. Išgauti skalūnų dujas planuoja Lenkija, Didžioji Britanija ir Ukraina, neseniai pasirašiusi 7,5 mlrd. eurų sutartį su "Shell" dėl skalūnų žvalgymo. Kai kurie ekspertai teigia, kad laikui bėgant Vokietija gali arba importuoti skalūnų dujas, arba pirkti elektrą iš skalūnų iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija ar Ukraina. Per dešimtmetį importuotos skalūnų dujos gali sudaryti iki 10 proc. Vokietijos energetikos rinkos. Minėtoji šalis pati galėtų išgauti nuo 0,7 trln. iki 2,3 trln. kubinių metrų skalūnų. Tai atitinka 125 mlrd. kubinių metrų įprastinių dujų. Šiuo metu Vokietija pagamina vos 14 proc. suvartojamų dujų, o iš Rusijos importuoja apie 40 procentų.

Nesutarimai ir viduje

Visada labai atsargi A.Merkel, fizikė ir buvusi aplinkosaugos ministrė, iki rinkimų neskubės keisti jokių įstatymų, tokiu prieštaringu klausimu palikdama kurti naujas taisykles naujos sudėties vyriausybei. Jei A.Merkel vėl sudarys centro dešiniųjų koaliciją, sąlygos žvalgybiniams gręžiniams bus geresnės. Jei jos konservatoriai turės jungtis su socialdemokratais, kliūčių bus daugiau.

Tačiau net ir A.Merkel koalicija yra susiskaldžiusi. Konservatyvus aplinkosaugos ministras Peteris Altmaieris atsargiai leidžia suprasti, kad yra linkęs riboti skalūnų išgavimą. Ekonomikos ministras Philippas Rosleris, verslo interesus ginančių laisvųjų demokratų vadovas, kaunasi už Vokietijos pramonės poziciją. Neseniai jis pabrėžė, kad daug Vokietijos firmų svarsto galimybes perkelti savo verslą į JAV, jos tvirtina, kad energijos kaina yra lemiamas veiksnys. "Mes jau nukenčiame dėl savo didesnių energijos kainų, tai pakerta mūsų konkurencingumą", - sakė ministras.

Kol kas dar nematyti, kad kompanijos perkeltų savo gamybą į JAV, tačiau pasigirsta vis daugiau perspėjimų, jog ateities investicijos krypsta į tą pusę.

euractiv.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"