TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Priešai paspaudė vienas kitam rankas

2014 08 27 6:00
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, susitikimo šeimininkas Aliaksandras Lukašenka ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitiko derybų Baltarusijos sostinėje Minske. AFP/Scanpix nuotraukos

Minske suplanuotos Ukrainos bei Rusijos prezidentų ir Europos Sąjungos (ES) bei Muitų sąjungos atstovų derybos vyko tvyrant ypač padidėjusiai įtampai. Išvakarėse Ukrainos prezidentas paleido parlamentą ir nurodė surengti pirmalaikius rinkimus, o Ukrainos pajėgos pirmą kartą sučiupo į šalies teritoriją permestus Rusijos desantininkus. Vis dėlto Petro Porošenka ir Vladimiras Putinas susitikę paspaudė vienas kitam rankas.

Naujas parlamentas Ukrainoje bus renkamas 2014 metų spalio 26 dieną, o ne 2017 metais. Prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad parlamento paleidimas atitinka „Ukrainos piliečių didžiosios daugumos lūkesčius“ ir padės „apvalyti“ Aukščiausiąją Radą. Tvirtesnio palaikymo savo griežtos linijos politikai kare su separatistais ir planams integruotis į Europą siekiantis P. Porošenka pridūrė, kad dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada palaikė nuverstą prezidentą Viktorą Janukovyčių ir "dauguma tų pačių deputatų priėmė diktatoriškus įstatymus, kurie atėmė gyvybes Dangaus šimtinei" (taip vadinami žuvusieji per protestus Maidane).

Laikas, pasirinktas pranešimui apie tai, kad paleidžiamas parlamentas, akivaizdžiai pasiuntė žinią prezidentui V. Putinui ir ES pareigūnams, dalyvaujantiems susitikime Minske, jog Ukraina normalizuoja padėtį ir kuria demokratines struktūras po V. Janukovyčiaus valdymo metų. Tačiau Kijevui užsirūstinus dėl pirmadienio pranešimų, kad Rusijos šarvuotoji technika veržiasi per sieną Maskvai siekiant atidaryti naują frontą separatistiniame kare, pažangos tikimybė Minske atrodė labai menka.

Susitikimo šeimininkas Aliaksandras Lukašenka nėrėsi iš kailio demonstruodamas svetingumą prezidentams Vladimirui Putinui ir Petro Porošenkai.

Rusija viską neigia

Ukraina pirmadienį sulaikė 10 Rusijos oro desantininkų netoli Dzerkalnės kaimo, maždaug už 20–30 km nuo Rusijos sienos. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad Rusijos 98-osios oro desantininkų divizijos kariai buvo sučiupti maždaug už 50 kilometrų į pietryčius nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Donecko. Jie buvo pasiųsti kautis užspeistų separatistų pusėje prieš Ukrainos armiją, ir Kijevas tai pavadino naujo fronto atidarymu. Šiuos pranešimus Rusija iš pradžių neigė, o paskui naujienų agentūra "Ria Novosti" citavo šaltinį Gynybos ministerijoje, sakiusį, kad į Kijevo pajėgų rankas patekę kariai neva per klaidą atsitiktinai kirto nepažymėtą sieną.

Vakar SBU paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose sučiupti Rusijos kariai prisipažįsta įsibrovę į Ukrainos teritoriją kartu su šarvuotosios technikos vilkstine. Viename įraše slepiamąją uniformą dėvintis vyras sakė esantis Vidurio Rusijoje dislokuoto 331-ojo oro desantininkų pulko gvardijos jefreitorius Ivanas Milčiakovas. „Važiavome čia vilkstinėmis... ne keliais, o per laukus, – aiškino tyrėjams jaunas vyras plikai skusta galva chaki spalvos palapinėje. – Netgi nemačiau, kada kirtome sieną.“ Pasak jo, kariai buvo informuoti vadų, kad vyksta į Ukrainą vykdyti tris dienas truksiančios misijos, bet konkretūs uždaviniai nebuvo įvardyti. „Mes – paprasti vaikinai; ką mums sakė – tą mes darėme. Mus čia pasiuntė kaip patrankų mėsą. Nežinome, kodėl ir kokiu tikslu", - kalbėjo jis.

Kitas Rusijos karys – Ivanas Romancevas – sakė, kad rengiantis „mokymams“ buvo liepta uždažyti numerius ant šarvuotųjų transporterių ir vietoj jų išpiešti baltus žiedus. „Kai mano šarvuotąjį transporterį apšaudė ir susprogdino, supratau, kad tai ne mokymai. Išsigandau. Supratau, kad mus pasiuntė į kovos veiksmus su žmonėmis, su kuriais neturėtume kariauti, - aiškino jis. Karys nemano, kad visa jo kuopa galėjo atsitiktinai užklysti į Ukrainos teritoriją.

Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija, sakė, kad grupė Rusijos karių, paimtų į nelaisvę, kai įžengė į Ukrainos teritoriją, vykdė „ypatingą užduotį“, tai nebuvo klaida. Rusijos kariai turėjo dokumentus ir ginklus. Tai pirmasis atvejis, kai Ukraina paskelbė sučiupusi Rusijos karių savo teritorijoje.

Tikėjosi, kad bus kaip Kryme

Maskva jau ne kartą neigė esanti kaip nors susijusi su sukilimu Ukrainoje ir reikalauja, kad Kijevas nutrauktų "baudžiamąją operaciją" Rytų Ukrainoje. Prezidentas P. Porošenka ne kartą sakė, kad jokių derybų su teroristais ir banditais nebus. Tad kol kas nėra jokių ženklų, kad jau keturis mėnesius trunkantis konfliktas, pareikalavęs apie 2 tūkst. civilių ir mažiausiai 726 Ukrainos karių gyvybių, galėtų baigtis. Susirėmimai išliko intensyvūs ir rengiantis deryboms Minske, o dideles teritorijas praradę sukilėliai, regis, kyla į atsakomąjį puolimą. Atrodo, kad jie pagaliau sulaukė tikrai reikšmingos Rusijos paramos, kuri slapta ir galbūt prisidengus humanitarinės pagalbos teikimu šiomis dienomis intensyviai siunčiama per Ukrainos sieną. Paprasti Donecko ir Luhansko žmonės Kremliui rūpi ne labiau nei pačios Rusijos žmonės, tad ne veltui Kremlius paskelbė, kad šią savaitę ruošiamasi siųsti į Rytų Ukrainą antrą humanitarinės pagalbos vilkstinę.

Nuo balandžio arti pusės milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus Rytų Ukrainoje, o kai kurie apsiausti separatistų kontroliuojami miestai jau kelias savaites neturi vandens ir elektros.

Donecko ir Luhansko srityse įsitvirtinę prorusiški separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir siekia prisijungti prie Rusijos. Juos palaiko labai daug vietos gyventojų, kurie tikėjosi, kad Rytų Ukrainoje viskas apsieis lygiai taip pat kaip Kryme. Dabar jie priversti bėgti iš karo apimto regiono, daugelis traukiasi į Rusiją. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip pirmalaikiai rinkimai per tokį trumpą laiką galėtų būti surengti Donecke ir Luhanske, kai ten liko mažai gyventojų, o sukilėlių ir vyriausybės pajėgos kasdien bombarduoja vienos kitas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"