TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Priešiškumo žiežirbos svilina regioną

2016 01 07 6:00
Po Saudo Arabijos oro smūgio Jemeno sostinėje Sanoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

2016 metai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo grėsmingai – Saudo Arabijos ir Irano diplomatinių santykių nutraukimu. Žymaus šiitų dvasininko egzekucija Saudo Arabijoje nusviedė šios arabų šalies konfliktą su Iranu į naują lygmenį.

Saudo Arabijos ir Irano santykiai įtempti jau 40 metų, bet ši naujausia krizė atsilieps visam regionui, kuris tebėra svarbiausias pasaulio naftos tiekėjas, nes abi šios šalys konkuruoja dėl įtakos keliose arabų valstybėse. Jeigu įtampa tarp abiejų teokratijų – respublikos ir absoliutinės monarchijos – neatslūgs, konfliktų draskomas regionas gali priartėti prie karo bedugnės.

Teheranas ir Rijadas yra dviejų skirtingų sąjungų lyderiai, suteikiantys kiekvienam lokaliam konfliktui nuo Libano ir Sirijos iki Jemeno dviejų blokų susikirtimo atspalvį. Šalys taip audringai reaguoja į viena kitos provokacijas ir dėl to, kad jas abi palietė nuo 2014 metų vis krintančios naftos kainos. Tai dar labiau verčia jas jausti esant pavojų, priešų apsupty.

Kur kertasi interesai

Sirijoje Teherano režimas – artimiausias prezidento Basharo al-Assado sąjungininkas. Islamo Respublika tiekia jam ginklus, siunčia į pagalbą karius ir samdinius. Šios karinės pajėgos kartu su „Hizbollah“, Irano ginkluojama kvotojų grupuote Libane, B. al-Assadui svarbesnės nei jo paties armija, išsekinta beveik jau penkerių metų pilietinio karo. Savo ruožtu Saudo Arabija tiekia ginklus Sirijoje veikiantiems sunitų islamistams, tarp jų, manoma, ir teroristinei „Islamo valstybei“.

Pernai spalį per derybas Vienoje Iranas ir Saudo Arabija iš esmės susitarė, kad konfliktas Sirijoje turi būti išspręstas per politinį procesą, nors ir nerado kompromiso dėl prezidento B. al-Assado likimo. Dabar galimybė rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą žlugo.

Irano ir Saudo Arabijos interesai kertasi ir Jemene. Islamo Respublika palaiko husitų, sukarintos šiitų sektos, kovotojus, kurie nuo 2004 metų atima iš vyriausybės vis daugiau teritorijos. Saudo Arabija pastaruosius dešimt mėnesių iš esmės kariauja su husitais, šio karo aukomis jau tapo daugiau nei 6 tūkst. žmonių. Šis konfliktas taip pat gali būti išspręstas tik abipusiškai radus kompromisą ir jį įgyvendinus. Dėl priešiškumo paaštrėjimo tarp abiejų valstybių toks sprendimas neatrodo realus artimiausiu metu.

Iranas yra svarbiausias Irako vyriausybės, kurioje dominuoja šiitai, sąjungininkas išorės politikoje, o Saudo Arabija palaiko Irako sunitų mažumą. Rijado ir Teherano nesantaika neprisideda prie dviejų religinių bendruomenių susitaikymo.

Tokia pati takoskyra būdinga ir Libanui, kur valdžios krizė trunka nuo 2014 metų. Prieš kelias savaites po gausybės nesėkmingų rinkimų ratų Beirute radosi vilties, kad gali būti kompromisinis kandidatas, bet po šiitų dvasininko egzekucijos politinių diskusijų tonas Libane ir vėl paaštrėjo, tad drama dėl prezidento rinkimų tikriausiai tęsis.

Nafta dar pigi

O svarbiausia, kad Irano ir Saudo Arabijos priešiškumas atsiliepia naftos rinkai. Abi šios šalys yra stipriausios OPEC (naftą eksportuojančių valstybių grupė) narės. Šaltasis karas tarp Rijado ir Teherano yra viena priežasčių, kodėl pastaruosius mėnesius naftos kainos krito. Saudo Arabija jau ilgą laiką daro poveikį naftos kainoms, kad nusilpnintų varžovę kitoje Persijos įlankos pusėje. 70 proc. Irano biudžeto sudaro pajamos iš naftos. Tačiau dabar padėtis pasikeitė. Dėl mažų naftos kainų per visus 2015 metus Saudo Arabijos Karalystėje susidarė rekordinis 90 mlrd. eurų deficitas, o Iranas po sankcijų panaikinimo planuoja didinti naftos eksportą milijonu barelių. Kitų OPEC narių viltys susitarti, kad naftos gavyba būtų ribojama siekiant pakelti kainas, po dvasininko egzekucijos greičiausiai žlugo.

Priešiškumui tarp Teherano ir Rijado pratrūkus, naftos kainos šoktelėjo aukštyn, ir tai galėtų būti gera naujiena Irano sąjungininkei Rusijai, tik visa bėda, jog ekspertai netiki, kad šis kainų augimas būtų tvarus. Kol kas jokių globalių pasikeitimų nelaukiama – visi kaip pumpavo naftą, taip ir toliau pumpuos. Saudo Arabija nemažina gavybos, siekdama nusodinti skalūnų naftos gavybą JAV. Pigi nafta stumia Rusijos ekonomiką prie bankroto, bet ir ji 2015 metais iki rekordinio lygio padidino naftos gavybą. Drastiški pokyčiai galimi tik konfliktui peraugus į tikrą karą, tačiau tai būtų pražūtinga viso pasaulio ekonomikai.

Nors pikta retorika netyla, daugybė šalių rodo pastangas sutaikyti Iraną ir Saudo Arabiją. Reikia tikėtis, kad prie tiesioginės konfrontacijos varžovės neprieis.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"