TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Priešpaskutinė Pompėjos diena

2011 09 03 0:00
Dar po keliasdešimt metų Pompėjos gali visiškai nebelikti.
LŽ archyvo nuotrauka

Netoli dabartinio Neapolio buvusio Pompėjos miesto nebeliko išsiveržus Vezuvijui 79 metų rugpjūtį. Išsiveržimą galima būtų pavadinti sprogimu, po kurio vulkanas neteko savo viršūnės. Miestas buvo pelenais užpiltas netikėtai, todėl išliko ne tiktai namų sienos, bet ir vidaus įranga, piešiniai ant sienų... Dabar miestui gresia antroji katastrofa, po kurios jo nebeliks nė pėdsako.

Pastatai, nuo kurių buvo pradėti valyti pelenai XVIII amžiaus viduryje, laiko ir visokių stichijų veikiami skaičiuoja paskutines dienas. Praėjusiųjų metų lapkritį nuolaužų krūva virto sporto salė, kurioje kadaise treniravosi atletai. Nukentėjo ir kiti pastatai. Gruodį beveik subyrėjo sodo siena, juosusi vieną iš namų. Tokia pati lemtis ištiko ir gladiatorių namą - 40 kvadratinių metrų salę, kurioje prieš išeidami į netoliese esančio amfiteatro areną mankštindavosi gladiatoriai. Sugriuvo ir vienos prekyvietės pastatas. Nuo 2008 metų Pompėjoje jau beveik visiškai sugriuvo 15 pastatų.

Italijos valdžia dėl to linkusi kaltinti neįprastai lietingą praėjusių metų rudenį. Bet Neapolio miesto meras Claudio d'Alessio sako, jog tikroji priežastis ta, kad per visą kasinėjimų laiką senieji pastatai nebuvo konservuoti ar sutvirtinti. Tik kai kur atsirado užtvaros, kad turistai prie pavojingų statinių neprieitų per daug arti.

Kai kuriuos Pompėjos namus dar prieš pusšimtį metų apjuosę mediniai pastoliai dabar jau visiškai sudūlėję, tačiau iki šiol nepašalinti. 2010 metais sugriuvus pastatams paveldo saugotojai barjerais atitvėrė keletą gatvių ir griežtai seka, kad nė vienas iš 3 mln. turistų, kasmet aplankančių miestą, nesisėstų ant namų laiptų, nesiropštų ant jų sienų ir neatsiremtų į kolonas.

Kai kurie ekspertai pranašauja, kad šis nuostabus antikos paminklas neišstovės iki 2030 metų. Tačiau Pompėjos archeologiniam parkui vadovaujanti Jeane Papadopoulos tikina, jog pavojaus nereikia hiperbolizuoti. "Ko dar galima tikėtis iš miesto, kuriam 2000 metų?" - klausia ji. Italijos kultūros ministras Sandro Bondi apskritai nemano, kad Pompėjos pastatus verta saugoti. Anot ministro, jie "neturi meninės, archeologinės ir istorinės vertės".

Vis dėlto šiam miestui paminklui išsaugoti kasmet skiriama 80 mln. eurų, nors reikėtų dvigubai daugiau. Besiveržianti diržus Italijos vyriausybė pinigų neturi, o surasti privačių rėmėjų nepavyksta. Kai kurias Pompėjos aikštes ir gatves išsinuomoja koncertų ir įvairių renginių organizatoriai, tačiau kam atitenka už tai gauti pinigai, niekas nežino. Faktas, kad miestui išsaugoti jie neskiriami.

Neseniai vyriausybė pavedė imtis restauravimo darbų vienam verslininkui, kuris neturi tokių darbų patirties, užtat turi giminaitį, užimantį aukštą postą vyriausybėje. Todėl pasigirsta net siūlymų Pompėją privatizuoti, nes tuomet atsirastų miesto šeimininkas, arba perduoti senovinį miestą tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, žinion.

Taigi kol Pompėja dar visiškai nesugriuvo, norintiesiems pamatyti šį garsų senovės miestą reikėtų paskubėti.

 

Parengė DANA KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"