TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieštaringai sutikta Nobelio premija

2010 10 05 0:00
85-erių R.Edwardsas - pirmasis šių metų Nobelio premijos laureatas.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio medicinos premija skirta fiziologui iš Jungtinės Karalystės Robertui Edwardsui. Mokslininkas įvertintas "už apvaisinimo in vitro išvystymą", nes tai leido milijonams nevaisingų porų susilaukti vaikų.

Pranešimu apie Nobelio premijos laureatą medicinos srityje prasidėjo šių prestižinių apdovanojimų savaitė. Tačiau toks premijos skyrimas pasaulyje sutiktas prieštaringai, nes daugybė gyventojų pasisako prieš apvaisinimą mėgintuvėlyje. Tačiau Nobelio komitetas, veikiantis Stokholme Karolio institute, paskelbė: "Roberto Edwardso indėlis yra gairė šiuolaikinės medicinos raidoje. Dėl jo laimėjimų tapo įmanoma gydyti nevaisingumą - medicininį sutrikimą, palietusį didelę dalį žmonijos, t. y. daugiau nei 10 proc. visų porų pasaulyje."

R.Edwardsui jau 85 metai. Šiuo metu jis yra Kembridžo universiteto profesorius emeritas. Dirbtinio apvaisinimo procedūras jis pradėjo daryti dar praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje, o 1978 metų liepos 25 dieną mokslininko pastangas pagaliau vainikavo sėkmė - gimė pirmasis pasaulyje "kūdikis iš mėgintuvėlio". Tai buvo mergaitė, gavusi Louise Brown vardą. Nuo tada pasaulį išvydo apie keturis milijonus dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtų kūdikių (atliekant apvaisinimą in vitro, moters kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje donoro sperma. Prasidėjus kiaušialąstės dalijimuisi, ankstyvosios stadijos gemalas transplantuojamas į moters gimdą. Jeigu procedūra pavyksta, gimsta sveikas kūdikis).

R.Edwardsui padėjo britų ginekologas Patrickas Steptoe. Abu mokslininkai Kembridže įsteigė pirmąjį pasaulyje dirbtinio

apvaisinimo centrą - Born Holo kliniką. Tačiau jiems abiem teko atlaikyti Bažnyčios, vyriausybės ir žiniasklaidos spaudimą, iki šiol dalis visuomenės nėra linkusi pritarti apvaisinimui mėgintuvėlyje. Tačiau tai mokslininkų neatgrasė, kaip ir itin skeptiškas kai kurių jų kolegų požiūris.

Born Holo klinikos pranešime, kuris buvo paskelbtas prieš Nobelio komitetui įvardijant šių metų laureatą, sakoma, kad R.Edwardsas labiausiai didžiavosi, kai 1988 metais gimė tūkstantasis klinikoje pradėtas kūdikis. Apie tai tyrėjas iš karto pranešė tuo metu jau sunkiai sirgusiam P.Steptoe, kuris netrukus mirė. "Niekada neužmiršiu džiaugsmo jo akyse", - pacitavo klinikos atstovas R.Edwardso žodžius ir pridūrė, jog pats mokslininkas "nepakankamai gerai jaučiasi, kad duotų interviu".

Kadangi P.Steptoe jau nėra gyvo, 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) siekiančią premiją, diplomą ir kvietimą į gruodžio 10 dieną Stokholme įvyksiančią apdovanojimų įteikimo ceremoniją gaus tik R.Edwardsas.

"Šiandien jo vizija yra tikrovė ir atneša džiaugsmą nevaisingoms poroms visame pasaulyje. Išsivystė nauja medicinos sritis, kuriai ir vadovavo Robertas Edwardsas - nuo fundamentalių atradimų iki dabartinės sėkmingos apvaisinimo mėgintuvėlyje terapijos, nuo eksperimento iki medicinos praktikos", - skelbiama Nobelio komiteto pranešime.

Šiuo metu pasaulyje 20-30 proc. dirbtinio apvaisinimo procedūrų vainikuoja sėkmingas kūdikio gimimas. "Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad apvaisinimu in vitro pradėti vaikai yra tokie pat sveiki kaip ir kiti", - nurodo Nobelio komitetas. Tikimybė, kad nevaisinga pora susilauks kūdikio po apvaisinimo mėgintuvėlyje - viena iš penkių, t. y. beveik tokia pati, kaip ir tikimybė sveikoms poroms pastoti natūraliu būdu.

Pirmajam dirbtinio apvaisinimo būdu gimusiam vaikui L.Brown - jau 32 metai. Ji dirba Anglijos uostamiestyje Bristolyje. 2007 metais Louise pagimdė pirmąjį savo vaiką Cameroną - berniukas buvo pradėtas natūraliu būdu.

Praėjusiais metais Nobelio medicinos premiją pasidalijo trys amerikiečiai - Elizabeth Blackburn, Carol Greider ir Jackas Szostakas. Jie buvo įvertinti už darbus, padariusius poveikį vėžio gydymui ir senėjimo tyrimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"