TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prieštaringoji Slovakija perima ES vairą

2016 07 01 6:00
Prie Bratislavos pilies plevėsuoja Slovakijos ir Europos Sąjungos vėliavos. Reuters/AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Slovakija pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Bratislava turės stipresnį balsą ES diskusijose, galės nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę, tarpininkauti sprendžiant įvairius nesutarimus. Tai puiki proga parodyti, kad valstybė yra sąžininga ir patikima partnerė, sustiprinti teigiamą įvaizdį.

Pernai vasarą Slovakijos premjeras Robertas Fico žadėjo ginti slovakų interesus nuo Briuselio diktato. Taigi ne visai aišku, ar šios šalies pirmininkavimas apsieis be nesklandumų. Galimas dalykas, jog pirmininkaujant Slovakijai bus tenkinami Višegrado grupės interesai ir dar išryškės ES vienybės aižėjimas, o tuo galėtų pasinaudoti Kinija ir Rusija.

„Norime palaikyti normalų dialogą“, – neseniai patikino R. Fico. Socialdemokratas pridūrė, kad pirmininkavimas yra galimybė valstybei pateikti savo suverenią nuomonę, todėl Slovakija netylės. „Nenoriu įžeisti Vakarų valstybių kolegų, bet pokomunistinės šalys yra dinamiškesnės, todėl gali geriau reaguoti į krizes ir spręsti jas išlaikydamos daugiau sveiko proto“, – sakė premjeras.

Didžiulis išbandymas

Slovakijos pirmininkavimas bus pirmas šiai valstybei, bet jis ypatingas ir visai ES. Pirmą kartą per Bendrijos istoriją pradedamas narės išstojimo procesas. Jokiai kitai valstybei iki šiol neteko toks sunkus pirmininkavimas. Slovakija turės inicijuoti diskusijas, kaip reikėtų pertvarkyti ES pasitraukus Didžiajai Britanijai. Šią savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas jau pranešė, kad rugsėjį Bratislavoje vyks susitikimas, per kurį bus svarstoma Bendrijos ateitis.

Bratislava tik paskutinę akimirką pristatė oficialią pirmininkavimo programą, mat Slovakijos vyriausybė laukė Didžiosios Britanijos referendumo, vykusio birželio 23 dieną, rezultatų. Slovakijos vyriausybė pažymėjo, kad norėtų daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir biudžeto reikalams, toliau kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir energetikos sąjungą. Tačiau šiuos siekius nustelbs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES procesas. Slovakijai taip pat teks aktyviai spręsti migracijos ir ES išorės sienų problemas. Pirmininkaujanti valstybė neišvengiamai turės skirti dėmesio tebesitęsiančiai Graikijos skolų krizei, nesutarimams dėl dujotiekio projekto „Nordstream 2“, konfliktams Sirijoje ir Ukrainoje.

Slovakijos premjeras Robertas Fico (kairėje) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

5,4 mln. gyventojų turinti Slovakija prie ES prisidėjo 2004 metais kartu su Lietuva bei dar šešiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. 2009 metais ji tapo euro zonos nare. Pirmąjį narystės ES dešimtmetį daugelis šalies politinių partijų ir gyventojų buvo labai proeuropietiški. Tačiau šalį sukrėtusi finansų krizė ir aštrėjanti migrantų krizė sustiprino euroskeptikų gretas.

150 narių Slovakijos parlamente 14 vietų turinti ultradešiniųjų pažiūrų Liaudies partija „Mūsų Slovakija“ savaitgalį pareiškė rinksianti parašus, kad šalyje būtų surengtas referendumas dėl išstojimo iš ES. „Laikas Slovakijai taip pat palikti skęstantį „Titaniką“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė partijos vadovas Marianas Kotleba. 39 metų politikas yra pagarsėjęs savo priešiškumu romų bendruomenei, „sistemai“ ir dažnai vadovauja eitynėms, kurių dalyviai, jo partijos nariai, vilki juodas neonacių uniformas.

Kol kas čia prieš Bendriją nusistačiusių asmenų yra mažiau nei Budapešte ir Varšuvoje. Slovakai vis dar mano, jog ES narystė valstybei yra naudinga – ypač skurdesniems regionams, kuriems skiriama ES lėšų. Daugeliui smalsu, ką pirmininkavimas duos Slovakijai ir koks bus jaunos šalies indėlis į Europą?

Slovakijos vyriausybė nori įrodyti, kad net nedidelė valstybė narė gali labai profesionaliai suvaldyti iškilusias problemas. Tačiau ES diplomatai nedega entuziazmu. Vienas jų mano, kad Slovakijai seksis daug prasčiau nei pirmąjį pusmetį pirmininkavusiems Nyderlandams. Ši šalis yra viena ES įkūrėjų, todėl turi daug patirties ir žino, kaip elgtis patekus į sudėtingą situaciją. Maža to, pareigūnams daug nuogąstavimų kelia priešiška Bratislavos pozicija dėl migracijos politikos.

Priešiškumas nesumažėjo

Vyriausybės vadovas neseniai pakartojo, kad Slovakijoje nėra vietos islamui. Jo žodžiais, dešimtys tūkstančių musulmonų gali užplūsti šalį ir ją neatpažįstamai pakeisti. Šis teiginys daugelį sukrėtė. Mat kai R. Fico kovą suformavo koalicinę vyriausybę, buvo tikimasi, kad valdantieji sušvelnins savo kategorišką retoriką pabėgėlių atžvilgiu. Pasak politikos apžvalgininkų, tokios kalbos daugiausia skirtos vidaus auditorijai.

Bratislava – viena aktyviausių Europą slegiančios migrantų krizės kritikių. Pernai gruodį šalis oficialiai pateikė ieškinį Europos Teisingumo Teismui dėl ES plano paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų pagal privalomų kvotų sistemą. Bratislava, vadovaudamasi tuo susitarimu, turėtų priimti kiek daugiau nei 2300 žmonių. Tačiau R. Fico pavadino jį visišku fiasko ir pareiškė, kad reikia rasti kitą būdą, kaip susidoroti su migrantų srautu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės siekia nutraukti šį planą. O Europos Komisija prakalbo apie finansines sankcijas šalims, kurios atsisako priimti prieglobsčio prašytojus.

Sausį Slovakijos vyriausybės vadovas aiškino, kad ES migracijos politika prilygsta ritualinei savižudybei, mat kartu su atvykėlių banga į Europą plūsta ir džihadistai. Žvalgybos tarnybos esą stebi visus šios religijos išpažinėjus. Pasak premjero, slovakų saugumas yra svarbesnis už migrantų teises. Tačiau, kaip rodo apklausos, terorizmo grėsmė slovakams nėra tokia baisi kaip galimybė netekti darbo, kurį gali atimti šalį užplūdę prieglobsčio prašytojai. Kita vertus, Slovakija nesusiduria su tokiu dideliu atvykėlių srautu kaip kitos ES valstybės. Šalies sieną kirto nedaug migrantų, dar mažiau jų nusprendė ten likti – pernai tokių buvo vos 260.

Etninė įtampa katalikiškai valstybei nėra svetima. Slovakija susiduria su romų mažumos integracijos į visuomenę ir diskriminacijos problemomis. Kartais pašlyja santykiai su vengrais, kurie sudaro apie 9 proc. šalies gyventojų. Slovakijoje yra ir apie 5 tūkst. musulmonų, bet dauguma jų atkeliavo čia praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Šie žmonės gana gerai integruoti į visuomenę, todėl pavojus dėl jų radikalėjimo labai menkas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"