TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Priešų apsupta Armėnija rinko prezidentą

2013 02 19 6:00
Dabartinis Armėnijos prezidentas S.Sargsianas su žmona Rita išeina iš balsavimo apylinkės Jerevane. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Armėnijos prezidento rinkimų kampanija truko tik vieną mėnesį, tačiau buvo kupina dramų: vienas kandidatas pašautas, kitas paskelbė bado streiką.

Armėnai pirmadienį pradėjo balsuoti prezidento rinkimuose, kuriuos tikisi laimėti dabartinis šalies vadovas Seržas Sargsianas. Su juo varžėsi dar 6 kandidatai. S.Sargsiano pirmoji kadencija 2008 metais prasidėjo skausmingai - netrukus po rinkimų per policijos ir S.Sargsianui pralaimėjusio varžovo Levono Ter-Petrosiano šalininkų susirėmimus žuvo 10 žmonių, 250 buvo sužeisti. Vis dėlto S.Sargsianas sugebėjo numalšinti įtampą pradėjęs dialogą su kritikais ir leidęs opozicijai protestuoti. Kitais metais parlamentas paskelbė amnestiją šimtams žmonių, areštuotų per neramumus po rinkimų.

S.Sargsianui priskiriami ir nuopelnai dėl to, kad po stagnacijos pradėjo augti šalies ekonomika, nors apskritai šios mažos Kaukazo valstybės žmonės praėjus dviem dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo tebegyvena labai skurdžiai. Jungtinių Tautų duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 36 proc. armėnų, vidutinė alga - apie 300 dolerių per mėnesį. Nors ekonomika 2012 metais augo maždaug 7 proc., nedarbas siekia 16 procentų.

Armėnijos ekonomiką stabdo tai, kad dėl Kalnų Karabacho konflikto uždarytos jos sienos su Azerbaidžanu ir Turkija. Šį Azerbaidžano regioną okupavusios Armėnijos ir vietos etninių armėnų pajėgos. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų, nematyti jokių šio įšaldyto konflikto sprendimo ženklų. Nuo 1994 metų, kai kovos Kalnų Karabache liovėsi, Azerbaidžanas panaudoja iš naftos gaunamus turtus savo karinei galiai stiprinti.

Oponentų negirdi

Pagrindinis S.Sargsiano oponentas Amerikoje gimęs Raffi Hovannisianas, buvęs pirmasis posovietinės Armėnijos užsienio reikalų ministras, per rinkimų kampaniją kaltino prezidentą pralaimint ginklavimosi varžybas Azerbaidžanui. Los Andžele dirbęs teisininkas grįžo į Armėniją po 1988 metų gruodį čia įvykusio galingo žemės drebėjimo. Jis taip pat kaltina, kad milijardai dolerių dingo iš valstybės biudžeto dėl S.Sargsiano valdymo laikotarpiu suvešėjusios korupcijos. Per rinkimų kampaniją R.Hovannisianas taip pat akcentavo, jog iš 3 mln. gyventojų turinčios šalies išvyksta labai daug armėnų ieškoti galimybių svetur. Per pastaruosius du dešimtmečius dėl ekonominių sunkumų ir nedarbo iš šalies išvyko beveik milijonas armėnų. Manoma, kad pernai iš Armėnijos išvykusių žmonių skaičius buvo lygus 3,3 iš tūkstančio.

Matyt, visa ši kritika mažai paveikė rinkėjus, nes apklausos rodė, jog S.Sargsianas surinks 68 proc. balsų, o R.Hovannisianas - tik 24 procentus. Ši apklausa buvo paskelbta vasario 7 dieną, ir tuomet trečias pagal populiarumą buvo Paruiras Airikianas, bet savaitę anksčiau per paslaptingą užpuolimą jis buvo pašautas į petį. Neaišku, kiek šūviai paveikė rinkėjų simpatijas šiam SSRS laikų disidentui. P.Airikianas nuolat prašė Konstitucinio Teismo dviem savaitėmis pavėlinti rinkimus - tai numatyta, jei kandidatas negali vykdyti kampanijos dėl ypatingų aplinkybių, - bet nieko nelaimėjo ir prieš savaitę savo prašymą atsiėmė.

Prezidento šachmatų partija

Dar vienas kandidatas - politikos analitikas Andriasas Gukasianas - rinkimų kampanijai sausio 21 dieną prasidėjus paskelbė bado streiką prie Nacionalinės mokslų akademijos pastato Jerevane protestuodamas prieš S.Sargsiano partijos vykdomą plataus masto balsų pirkimą. Jis reikalauja anuliuoti S.Sargsiano kandidatūrą, o tarptautinius stebėtojus ragina boikotuoti rinkimus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie S.Sargsiano rinkimų štabai veikia vyriausybiniuose pastatuose, o "ribos tarp rinkimų kampanijos veiklos ir valstybės funkcijų išplaukusios".

Prezidento šalininkai tikina, kad rinkimai laisvi, jie atmeta kaltinimus sukčiavimu ir pabrėžia, jog buvusi sovietinė valstybė yra politiškai stabili. S.Sargsianas ragino taip surengti rinkimus, kad jie būtų "pavyzdiniai". Jis pabrėžė, jog naftos ir dujų neturinti Armėnija (kitaip nei kaimynas ir priešininkas Azerbaidžanas) neturės ateities, jei rinkimai neatitiks europietiškų standartų.

59 metų S.Sargsianas yra karo su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho veteranas ir jo populiarumą didele dalimi lemia griežtas "bus padaryta" tipo militaristinis įvaizdis. Šio fanatiško šachmatininko, kuris vadovauja Armėnijos šachmatų federacijai, ir užsienio politika atrodo kaip apdairi šachmatų partija, nes mažytė Armėnija sugebėjo išsaugoti draugystę su NATO, Rusija ir galingu kaimynu Iranu. Šalis puoselėja viltį kada nors priartėti ir prie narystės Europos Sąjungoje, tačiau kol kas jos geriausia draugė ir rėmėja yra Rusija.

AP, BBC, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"