TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Primiršta Europos krizė

2016 07 22 6:00
Į Italiją per dieną vidutiniškai atvyksta apie 750 žmonių. japantimes.com nuotrauka

Dėl Didžiosios Britanijos pasirinkimo trauktis iš Europos Sąjungos (ES) ir teroro atakos Nicoje pastarosiomis savaitėmis Europos migrantų krizė atsidūrė antrame plane. Iš tiesų atvykstančiųjų į Graikiją srautai smarkai sumažėjo, bet to tikrai negalima pasakyti apie Italiją. Čia migrantų krizė įgauna vis didesnį mastą.

Kasdien šimtai žmonių išsirengia į labai pavojingą kelionę Viduržemio jūra iš Afrikos į Italiją. Praeitą savaitę už ES išorės sienų apsaugą atsakingos agentūros „Frontex“ vadovas Frabrice Leggeri pareiškė, kad šiandien „naujoji fronto linija“ yra Italija, o ne Graikija. Kasdien Italijoje išsilaipina apie 750 žmonių, dauguma jų – iš Užsachario ir Vakarų Afrikos valstybių. Į Graikiją dabar atvyksta apie 50 migrantų per dieną.

Nuo metų pradžios Italiją jau pasiekė beveik 80 tūkst. žmonių. Jeigu jų srautas nemažės, šiais metais Italija sulauks dar daugiau migrantų negu pernai. 2015-aisiais šalies pakrantėje išsilaipino per 150 tūkst. atvykėlių.

„Italijai tai tikras iššūkis, – teigė Ewa Moncure iš „Frontex“. – Gana įprasta, kad vienu metu operacijas atlieka apie 20 paieškos ir gelbėjimo laivų.“ Pasak jos, atplaukia daug nepilnamečių be palydos, besilaukiančių moterų, kitų pažeidžiamų žmonių, kuriems reikia pagalbos. „Nelabai gali viską suplanuoti, jei per savaitgalį atvyksta apie 5 tūkst. žmonių“, – pridūrė E. Moncure.

Daugėjant išsirengiančiųjų į kelionę, daugėja ir per ją žuvusiųjų. Šiais metais Viduržemio jūra pasiglemžė jau beveik 3 tūkst. žmonių – maždaug 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Tačiau net saugiai Italijoje išsilaipinusiems migrantams problemos nesibaigia. Dažnai jos tik prasideda. Dauguma atvykėlių yra iš tokių reliatyviai stabilių šalių kaip Nigerija ir Senegalas, tad jiems vargu ar bus suteiktas prieglobstis. Romai tenka deportuoti dešimtis tūkstančių žmonių, o migrantai visaip siekia to išvengti ir bando nelegaliai pasiekti kitas Europos valstybes.

Šveicarijai uždarius sieną su Italiją, Komo miestelio traukinių stotis virto laikina pabėgėlių stovykla.dailymail.co.uk nuotrauka

Didėja įtampa

Dėl atvykėlių antplūdžio Italijoje jaučiama didžiulė įtampa. Prieš kelias savaites šalyje buvo nužudytas prieglobsčio prašytojas iš Nigerijos. Ši žmogžudystė sukėlė daug diskusijų apie migraciją ir toleranciją Italijoje.

Emmanueliui Chidi Namdi buvo 36 metai. Į Italiją jis atvyko drauge su žmona. Iš Nigerijos pora bėgo todėl, kad per vieną šalyje veikiančios teroristinės grupuotės „Boko Haram“ reidą buvo nužudyti keli jų giminaičiai, taip pat dvejų metų dukra. E. Ch. Namdi mirtinai sumušė 35 metų italas Amedeo Mancini iš Fermo miesto. Konfliktą išprovokavo tai, kad šis pavadino E. Ch. Namdi žmoną „beždžione“.

Šalies politikai pasmerkė šį įvykį. Kalbėdamas apie nelaimę vidaus reikalų ministras Angelino Alfano pareiškė, kad „rasizmo sėklos turi būti išrautos prieš tai, kai jos duoda apnuodytų vaisių“.

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ atstovės Judith Sunderland žodžiais, Italijoje jau seniai jaučiama netolerancija imigrantams, prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams. O ją subrandino „viešų asmenų ksenofobiška, prieš imigrantus nukreipta retorika“. Tačiau brutali prievarta prieš migratus, anot organizacijos atstovės, labai retas atvejis, tad sunku pasakyti, ar pastaruoju metu padaugėjo rasistinių išpuolių, nes Italijos teisėsauga ne visada tinkamai nustato tokius atvejus.

t-online.de nuotrauka

Kraštutinės dešinės partijos „Northern League“, kuri pagal apklausas yra trečia šalyje ir griežtai pasisako prieš imigraciją, lyderis Matteo Salvini viešai pareiškė, jog nusikaltimą padaręs žmogus privalo būti nubaustas. Tačiau savo „Facebook“ paskyroje jis pridūrė: „Vis labiau akivaizdu, kad ši nekontroliuojama imigracija, o greičiau – organizuota invazija, neduos nieko gero.“

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius Italiją pasiekė 5967 nigeriečiai. Tai šiek tiek daugiau negu pernai, kai jų buvo 4936. Pagal atvykstančiųjų į Italiją skaičių nigeriečius lenkia tik Eritrėjos piliečiai.

Italija yra prašiusi ES pagreitinti deportacijos procesus ir pasirašyti susitarimus su Afrikos šalimis, kad jos panašiai kaip Turkija už tam tikrą finansinę pagalbą padėtų stabdyti migrantų srautus.

Šveicarijos pasienis

Tačiau kai kurie atvykėliai, nelaukdami Italijos pareigūnų sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo arba deportacijos, nelegaliai bando patekti į kitas Europos valstybes. Dėl šios priežasties pastaruoju metu daugėja pabėgėlių turistiniame Komo miestelyje, kuris yra įsikūręs prie to paties pavadinimo ežero. Čia įstrigę nemažai migrantų, mėginusių pasiekti Šveicariją ir Vokietiją.

Komo miestelis, labiausiai garsėjantis kaip garsenybių užuovėja, įsikūręs netoli Šveicarijos Tičino kantono. Dėl atvykėlių antplūdžio Šveicarija čia uždarė savo sieną, todėl pabėgėliai parkuose ir netoli traukinių stoties įsirengė laikinas stovyklas.

Katalikiškosios organizacijos „Caritas“ vietinio padalinio direktorius Roberto Bernasconi teigia, jog situacija išties verčia nerimauti. Pasak jo, mieste ir aplink traukinių stotį įsikūrę daugybė migrantų. Dauguma tų žmonių buvo sustabdyti, kai stengėsi pereiti sieną, tačiau nuolat atvyksta vis naujų.

Šiuo metu vietinis „Carito“ padalinys rūpinasi maždaug 2 tūkst. migrantų. Kol bus baigta jų prieglobsčio prašymų įvertinimo procedūra, anot R. Bernasconi, gali užtrukti apie dvejus metus. „Carito“ priėmimo centras jau yra tapęs beveik 300 migrantų, kurių dauguma yra iš Nigerijos, Malio ir kitų Afrikos valstybių, namais.

Situacija Graikijoje

Didžioji dauguma atvykėlių yra iš tokių reliatyviai stabilių šalių kaip Nigerija ir Senegalas, o tai reiškia, kad jiems greičiausiai nebus suteiktas prieglobstis.Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai ES ir Turkija kovo mėnesį pasirašė susitarimą, atvykėlių srautai į Graikiją sumažėjo. Per balandį-birželį čia atvyko tik 6300 migrantų (tą patį laikotarpį pernai – 62 tūkstančiai). Tačiau dėl to šalyje įstrigusių asmenų padėtis nepagerėjo. Dešimtys tūkstančių migrantų Graikijoje gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis, laukia ištisus mėnesius, kol bus įvertinti jų prašymai suteikti prieglobstį.

Nors buvo sutarta, kad ES valstybės pasidalys prieglobsčio prašančius žmones, per 10 mėnesių jų perkelta tik 2200. Be to, po nepavykusio perversmo Turkijoje ir dabar šalyje vykdomų represijų, iškilo abejonių dėl ES susitarimo su Turkija.

Graikijos migracijos ministerijos duomenimis, nuo kovo 20 dienos iki šiol į Turkiją buvo grąžinta mažiau nei 500 pabėgėlių. Taip yra todėl, kad dauguma naujų atvykėlių į Lesbo ir kitas salas – moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Pagal tarptautinę teisę jie per daug „pažeidžiami“ ir negali būti deportuojami.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"