TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Prisimenant holokaustą

2010 01 28 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Minint 65-ąsias nacistų įsteigtos Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos išvadavimo metines pasaulio spauda svarsto, kiek reikšminga istorinė žmonijos atmintis apie šią nacių mirties mašiną.

Nesena vagystė, kai nuo Aušvico vartų buvo pavogta lentelė su nacių šūkiu "Darbas išlaisvina", buvo sukėlusi didžiulį tarptautinį rezonansą. Tiesa, paaiškėjo, kad tai buvo grynai kriminalinis nusikaltimas, neturintis nieko bendro nei su neonacizmu, nei su antisemitizmu.

Tiesa yra ir tai, kad pasaulis neskuba finansuoti griūvančio Aušvico memorialinio komplekso. Maža to, net tarp žydų yra žmonių, kurie prisiminimus apie holokaustą vadina "maniakišku sutrikimu". Tuo pat metu šokiruoja naujas skaičius - 4 mln. Aušvico aukų. Tai daug daugiau, nei skelbta iki šiol (apie 1,1 mln.), ir šis skaičius paimtas iš Rusijos specialiųjų tarnybų archyvo.

Vokiečiai įkūrė šią mirties stovyklą 1940 metais prie okupuotos Lenkijos Osvencimo miesto, kurį jie vadino Aušvicu. Vėliau Aušvicas buvo išplėstas greta pastačius Birkenau stovyklą. Visi pastatai buvo iš labai prastų medžiagų, o traukdamiesi naciai stengėsi sugriauti dujų kameras, kad neliktų holokausto įrodymų.

Už restauraciją mokės Vokietija

Kad ir kaip ten būtų, net ir praėjus dešimtmečiams po karo, Aušvicas tebėra gyvas istorinėje žmonių atmintyje. Jis tapo masinių žudynių, kurias įvykdė naciai, sinonimu. Todėl kai kam atrodo tikra beprotybė, kad nuo 1947 metų egzistuojančio Aušvico memorialo gali nebelikti. Mat jam prižiūrėti nėra pinigų, o jų per artimiausius 20 metų reikia daugiau kaip 100 mln. eurų.

Lenkijos vyriausybė kasmet skiria Aušvico memorialui daugiau kaip po 3 mln. eurų, dar tiek pat uždirbama iš parduodamų knygų ir ekskursijų bilietų. Tačiau to nepakanka. Lietūs, šaltis ir gruntiniai vandenys nepaliaujamai ardo dujų kamerų ir kalinių barakų griuvėsius.

Apie memorialo svarbą byloja ir čia apsilankančiųjų skaičius - pernai jis siekė daugiau kaip 1,3 mln. žmonių. Stovykla įtraukta į UNESCO pasaulio kultūros paveldą. Neseniai buvo nuspręsta įkurti specialų fondą, kuris, kaip manoma, galėtų surinkti 120 mln. eurų. Tačiau šalims dar neįveikus ekonomikos krizės, remti pinigais niekas neskuba. Tad gana netikėtas buvo vakar paskelbtas Vokietijos pareiškimas, kad ji padengs pusę išlaidų, reikalingų Aušvico pastatams restauruoti. Šešiolikos Vokietijos federalinių žemių premjerai ir kanclerė Angela Merkel sutarė Berlyne tam reikalui skirti 60 mln. eurų.

Aušvicą sudaro apie 150 pastatų ir maždaug 300 statinių griuvėsių. Pinigų reikia ne tik jiems sutvarkyti, bet ir eksponatams restauruoti - maždaug 80 tūkst. batų ir 3800 lagaminų, priklausiusių kaliniams.

Skaičius iš Rusijos archyvo

Neliko nepastebėtas ir Rusijos istoriko bei FST centrinio archyvo darbuotojo Vladimiro Makarovo pareiškimas, kad pagal publikuotus dokumentus iš Rusijos FST archyvų Aušvice esesininkai sunaikino ne mažiau kaip 4 mln. žmonių, daugiausia žydų.

"Nuo 1940 metų iš okupuotų teritorijų į Aušvicą kasdien atvykdavo apie 10 ešelonų su žmonėmis. Kiekvieną ešeloną sudarė 40-50 vagonų. Kiekviename vagone buvo nuo 50 iki 100 žmonių. Apie 70 proc. atvežtųjų buvo sunaikinami iškart. Tik nedidelė dalis geresnės sveikatos žmonių buvo laikinai paliekami kaip darbo jėga kariniuose fabrikuose bei įvairiems medicininiams eksperimentams ir tik paskui sunaikinami", - dėstė V.Makarovas.

Lageryje veikė galingi krematoriumai. Jie galėjo sunaikinti 270 tūkst. lavonų per mėnesį. Prie kiekvieno krematoriumo buvo dujų kamera, joje žmonės buvo nuodijami dujomis "Ciklon". Lavonų buvo tiek daug, kad krematoriumų nepakako, todėl jie buvo deginami milžiniškuose laužuose. Rusijos specialiųjų tarnybų archyvuose užfiksuotas vieno lenkų darbininko liudijimas, kad Aušvice buvo sunaikinta mažiausiai 6 mln. žmonių.

Prieštaringi pareiškimai

Britų "The Guardian" atkreipė dėmesį į netikėtą diskusijos apie Antrąjį pasaulinį karą posūkį. Įvyko kai kas neįprasta: kai kurie žydų autoriai stojo į revizionistų pusę per debatus apie holokaustą.

Visai neseniai Berlyne įsikūręs Benjaminas Weinthalis iš Niujorko Izraelio spaudoje pavadino prisiminimus apie holokaustą Vokietijoje "kažkuo, kas primena neįveikiamą maniakišką sutrikimą". Savo ruožtu Henrykas M.Broderis Berlyno laikraštyje "Tagesspiegel" užsipuolė "nepabaigiančius aimanuoti žydus, kurie kiekvienoje pokalbių laidoje paskelbia, kiek prarado giminaičių per holokaustą ir kaip bijo neonacistų".

H.M.Broderis ir B.Weinthalis mano, kad vokiečiai pernelyg jaudinasi dėl "mirusių žydų" ir per mažai veikia kovodami su radikaliu islamu bei Irano grėsme Izraeliui. Tačiau "The Guardian" atkreipia dėmesį, kad toks raginimas pradėti kryžiaus žygį prieš islamą būtų gera dingstis vokiečiams pamiršti holokaustą ir leistų išsilieti antimusulmoniškai ksenofobijai.

Nemažai sumaišties sukėlė ir vieno lenkų kunigo kalba. Italų "Corriere della Sera" cituoja vyskupą Tadeuszą Peroneką, jis sakė, kad "žydų, be abejo, buvo daugiausia, bet ne tik jie žuvo koncentracijos stovyklose - nacių mirties aparato aukomis tapo čigonai, lenkai, italai ir katalikai; todėl holokaustas yra žydų išsigalvojimas."

T.Peronekas suskubo pareikšti, kad straipsnio autorius "manipuliavo jo žodžiais nesankcionuotame interviu". Tame pačiame straipsnyje dar pateiktos ir tokios T.Peroneko mintys, kad visos aukos turi teisę į atminimą, ne tik žydai, kuriuos jis apkaltino "nepakenčiamu pasipūtimu" ir tuo, kad jie naudojasi savo tragedija dažniausiai siekdami nepateisinamų privilegijų. Pasak gerbiamo lenkų dvasininko, žydai sumaniai naudojasi turimais finansiniais ištekliais, taip pat ir stipria JAV parama, kad nuolat spaudoje primintų apie holokaustą.

Gyvųjų vis mažiau

Paminėti Aušvico išvadavimo vakar susirinko sovietų armijos veteranai bei politikos lyderiai, tarp jų ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Likusių gyvų buvusių Aušvico kalinių kasmet vis mažėja, tačiau ir šiemet jų atvyko apie 100.

Kai 1945 metų sausio 27 dieną Raudonoji armija pasiekė Aušvicą, jame dar buvo 8 tūkst. gyvų kalinių, tarp jų 500 vaikų. Prieš tai naciai iš Aušvico evakavo apie 60 tūkst. žmonių į Vokietijos gilumą. Išsekę kaliniai buvo priversti eiti pėsti - daugiau kaip pusė jų žuvo šiame mirties žygyje.

"Greitai nebegalėsime pasikalbėti su išsigelbėjusiais žmonėmis. Dauguma jų dabar vyresni nei 80 metų", - sakė Piotras Cywinskis, Aušvico memorialo ir muziejaus direktorius.

Apie 30 Europos Sąjungos šalių švietimo ministerijų atstovų surengė mokslinę konferenciją "Atmintis, supratimas, švietimas", per ją tarėsi, kaip praėjus dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo jaunajai kartai perteikti Aušvico pamokas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"