TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Proga pagerinti NATO ir Rusijos santykius

2016 04 20 6:00
Susitikimas vyks NATO būstinėje Briuselyje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien po beveik dvejų metų pertraukos NATO surengs pirmąsias oficialias derybas su Rusija. Per jas planuojama aptarti Ukrainos konfliktą ir kitas svarbias saugumo problemas. Kai kurie stebėtojai šį susitikimą vadina žinia apie galimą santykių atšilimą. Jie smarkiai pašlijo dėl Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje ir ypač Krymo aneksijos.

Taryba įkurta 2002 metais siekiant sutelkti Aljanso nares ir Rusiją kaip lygiavertes partneres. Ji tarsi forumas, kur NATO narės ir Rusija gali keistis nuomonėmis, stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti pasitikėjimą.

NATO ambasadoriai ir Rusijos atstovas anksčiau reguliariai susitikdavo, tačiau Ukrainos konfliktas išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo šaltojo karo laikų. Pastarąjį kartą tarybos susitikimas vyko 2014 metų birželį.

Kodėl būtent dabar norima atnaujinti šį komunikacijos kanalą? Vakarams tapo aktuali Rusijos pagalba kovojant su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ Sirijoje. Neseniai pavyko pasiekti susitarimą dėl kovos veiksmų nutraukimo toje šalyje bei naujų taikos derybų.

Susitikimą vertina skeptiškai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius neslėpė savo skeptiškos nuomonės dėl šio susitikimo. Diplomatijos vadovas mano, kad Maskva NATO ir Rusijos tarybos posėdį panaudos propagandos tikslais.

Praėjusią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, kad Rusija yra pavojingesnė už džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Jo teigimu, Maskvos veiksmai gali sunaikinti valstybes.

Per susitikimą, kuris šiandien vyks NATO būstinėje Briuselyje, daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainai ir pavojingiems kariniams manevrams Baltijos jūros regione. Pasak Aljanso atstovės, kalbėtis yra gerai, bet apie grįžimą prie įprastinių santykių galvoti dar per anksti.

Prisimins Ukrainą

Dalyviai daugiausia kalbės apie Ukrainą ir būtinybę įgyvendinti Minsko susitarimus dėl ugnies nutraukimo, kuriuos pasirašius šalies rytuose įsivyravo santykinė ramybė. Tačiau pastarosiomis savaitėmis kovos veiksmai vėl suintensyvėjo. Tai sustiprino abejones dėl paliaubų tvarumo. Maskva yra kaltinama remianti prorusiškus separatistus, kovojančius su provakarietiška Ukrainos vyriausybe.

Tebėra miglota ir aneksuoto Krymo ateitis. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad jis niekada nebus grąžintas Ukrainai. NATO toliau laikosi pozicijos, kad Aljansas niekada nepripažins šio pusiasalio aneksijos.

Nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško prieš šį susitikimą minėjo, kad Aljansas naudojasi Ukrainos konfliktu kaip pretekstu telkti kariuomenę Baltijos valstybėse.

Pavojingi manevrai

Susitikusios šalys kalbėsis apie karinę veiklą. Reaguodamos į Rusijos intervenciją Ukrainoje, 28 Aljanso narės sutarė dėl didžiulės karinės pertvarkos ir pasiuntė karių, papildomų laivų bei lėktuvų, kad NATO Rytų Europos sąjungininkės nesijaustų paliktos vienos Rusijos grėsmės akivaizdoje. Rusija savo ruožtu sustiprino patruliavimą ore.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo, jog NATO ir Rusijai reikia skaidrumo, kad būtų išvengta potencialiai pavojingų nesusipratimų, kai lapkritį svarbi Aljanso narė Turkija prie savo sienos su Sirija numušė Rusijos naikintuvą.

Rusijos karo lėktuvai prieš savaitę ne vieną kartą praskrido labai arti JAV eskadrinio minininko „USS Donald Cook“, kuris tuo metu buvo tarptautiniuose vandenyse už maždaug 70 jūrmylių (130 km) nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. Laivo įgula nesėkmingai mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry netrukus pareiškė, kad Rusijos pilotų veiksmai buvo pavojinga provokacija, o pagal galiojančias taisykles lėktuvai galėjo būti numušti. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos lėktuvai laikėsi visų saugumo priemonių ir vykdė įprastus mokomuosius skrydžius virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje.

Netrukus po šio incidento pasirodė žinia, kad Rusijos naikintuvas Su-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros palydėjo JAV oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą. Tas orlaivis misiją vykdė tarptautiniuose vandenyse ir nebuvo įskridęs į Rusijos teritoriją. „Nesaugūs ir neprofesionalūs vieno piloto veiksmai gali be reikalo padidinti įtampą tarp šalių“, – pažymėjo Pentagono atstovė. Tačiau Rusijos gynybos ministerijos atstovas žurnalistams pareiškė, kad užsienio žiniasklaidos išplatinta informacija neatitinka tikrovės.

Saugumo politikos ekspertų teigimu, tokiais veiksmais Rusija siekia parodyti, jog tai yra jų įtakos zona.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"