TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Protų nutekėjimas Vokietijos naudai

2012 03 23 6:09

Ir taip stiprią Vokietiją dar labiau stiprina migrantai - geriausi ir protingiausi žmonės, tėvynėje negalintys rasti darbo.

Javieras Conde yra kosminės aviacijos inžinierius, bet jam neprireikė raketos kūrėjo proto suprasti, kad atėjo laikas pakuoti daiktus ir kraustytis į užsienio šalį už tūkstančių kilometrų. Madride jis dirbo kosminėje agentūroje, tokiame ispaniškame NASA, bet sužinojęs, jog valdžia mažina finansavimą, suprato, kad greičiausiai darbo neteks.

Atsižvelgdamas į tai, kad kas ketvirtas ispanas šiuo metu ieško darbo, J.Conde ilgai nedelsė. Birželį jis pradėjo dirbti inžinerijos kompanijoje Hamburge ir įsiliejo į tūkstančių darbuotojų iš pietinių Europos valstybių, pastaraisiais metais užtvindžiusių Vokietiją, būrį. "Esu tinkamoje vietoje tinkamu laiku, - sako 27-erių specialistas, kilęs iš Kanarų salų. - Mėginau dirbti Ispanijoje, kur ir norėjau dirbti, bet negalėjau."

Ši jo gyvenimo permaina tapo įmanoma tik dėl laisvo judėjimo principo, kuris yra vienas svarbiausių Europos Sąjungoje (ES) ir kurį dažnai užmiršta politikai, kalbėdami apie tai, kad reikia sustabdyti emigraciją, imigraciją ir panašius dalykus. Laisvas žmonių ir prekių judėjimas yra vienas pagrindinių ES principų, ir jį pastaruoju metu, regis, labai gerai įgyvendina ES vidaus migrantai, tokie kaip J.Conde. Tai puiki galimybė ir tūkstančiams lietuvių, lenkų bei kitų tautybių atstovų, kuriančių geresnį gyvenimą. Tačiau drauge tai kelia žmonių netenkančių valstybių baimę dėl protų nutekėjimo. Dėl jo tokios šalys kaip Vokietija tampa dar stipresnės silpnesniųjų sąskaita.

Europos bosas

Ispanijos gyventojai susiduria su didžiausiu nedarbu per 15 metų, kuris yra didžiausias ir visoje Europoje. Ypač bloga jaunų, iki 25 metų, žmonių padėtis - darbo neturi pusė jų. O skolų krizė žemyne velkasi jau trečius metus.

Visai kitokia padėtis Vokietijoje - ten nedarbas mažiausias per daugiau kaip du dešimtmečius ir gruodį siekė tik 6,8 procento. Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose išsilavinusių darbuotojų taip trūksta, kad kanclerė Angela Merkel, pernai lankydamasi Ispanijoje, atvirai pakvietė ispanų inžinierius atvykti dirbti į jos šalį. Į Vokietiją persikeliančių ispanų skaičius praėjusių metų pirmąją pusę padidėjo 49 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais. Graikų, kurių kraštas nesibaigiančia spirale rieda žemyn, padaugėjo dar labiau - 84 procentais. 2011 metais į Vokietiją atvyko tiek daug naujų gyventojų, ypač iš Pietų ir Rytų Europos, kad valstybė pirmą kartą per 8 metus paskelbė apie gyventojų padidėjimą.

Viena vertus, šis procesas puikiai atitinka tai, ko ir buvo siekiama kuriant ES - visame žemyne sulaužyti prekybos barjerus ir skatinti ekonominę integraciją leidžiant piliečiams gyventi ir dirbti ten, kur jie nori. Šis mobilumas yra puikus dalykas tokiais sunkiais laikais kaip dabar, kai nėra darbo, bet ne visur. "Kai šokas purto vienas sąjungos dalis, žmonių judėjimas padeda sklandžiai spręsti problemas", - sako Humboldto universiteto Berlyne Europos darbo rinkos ekspertas Michaelas C.Burda.

Tačiau žvelgiant iš kitos perspektyvos, padėtis nėra tokia maloni. Europos periferijoje tęsiantis ekonomikos sunkmečiui geriausi žmonės išvyksta. Pernai Airija, dar nepamiršusi masinės emigracijos, kurią sukėlė badas, kas savaitę netekdavo po 1000 gyventojų, kurie išvykdavo į kitas valstybes vejami ekonominių bėdų.

Daugelis migrantų renkasi Vokietiją, ir kai kam tai - tarsi druska ant žaizdos. Nes Vokietija dėl savo stiprios ekonomikos jau ir taip yra Europos bosė, o dabar atrodo, tarsi ji pelnytųsi iš kaimynių vargo, dar labiau didinamo taupymo priemonių, kurių imtis Berlynas atkakliai spaudžia prasiskolinusias euro partneres. A.Merkel kreipimasis į Ispanijos inžinierius iškeisti savo šalį į Vokietiją kai kam pasirodė kone "agresijos aktas".

Sugrįš ne visi

Volkeris Littkowski nebijo pripažinti, kad pelnosi iš kitų kraštų silpnumo. Jis renka darbuotojus Šiaurės Vokietijoje veikiančiai ir klestinčiai "Ferchau Engineering" firmai, kurios pagrindinis verslas susijęs su Europos lėktuvų konsorciumu "Airbus Industrie". Ieškodama inžinierių "Ferchau" pastatė savo paviljonus darbo mugėse Sevilijoje ir Madride.

V.Littkowski teigė, kad kasdien girdėdama, kaip per naujienas kartojama apie didelį nedarbą Ispanijoje, ypač jaunimo, jų bendrovė nusprendė keliauti į tą šalį ir paversti jos silpnąją vietą savo nauda. Kompanija pasamdė 5 žmones, tarp jų ir J.Conde iš Ispanijos kosminės agentūros. Kitas darbuotojas - 24 metų Eduardo Gomezas, tik ką baigęs universitetą. Jam jaunų ispanų išvykimas į užsienį nekelia jokio nerimo. "Jei pasiliksime, tik padidinsime bedarbių būrį. Padėtis tikrai baisi. Manau, galėčiau gauti darbo, bet tik ne tokiomis sąlygomis", - aiškino jis.

Vienintelis žmonių netenkančių valstybių išsigelbėjimas galėtų būti tai, kad daug emigrantų ketina grįžti. Tokį jų norą lemia kalba, istorija, maistas ir net klimatas, kurie be galo skirtingi 27 ES narėse.

"Kultūriniai skirtumai labai dideli. Tačiau jei žmonės emigruoja trumpam arba vidutiniam laikui, iš to laimi visi, nes paskui jie grįžta", - tvirtino M.C.Burda.

Grįžti ketina ir E.Gomezas - galbūt po dvejų, 10 ar 20 metų. "Esu gana patriotiškas", - prisipažino vaikinas, savo naująjį gyvenimą Hamburge vertinantis kaip nuostabų nuotykį (išskyrus klimatą!). Namuose likusius draugus jis ragina pasekti jo pėdomis - iš profesinių ir asmeninių paskatų.

Bėda ta, kad mes, lietuviai, iš savo patirties žinome, kad emigrantai nebegrįžta. Svečioje šalyje jie įleidžia šaknis, o namie jų niekas nelaukia - tas pats skurdas, nuo kurio ir bėgo. Bent jau Lietuvos atveju kol kas yra tik taip.

Latimes.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"