TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Provakarietiškos partijos turės daugumą Moldovos parlamente

2014 12 01 7:57
Reuters/Scanpix nuotrauka

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija.

Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

Analitikų skaičiavimais, tokie rezultatai reiškia, kad Liberalų demokratų, Liberalų ir Demokratų partijos turės daugiau kaip 51 mandatą 101 vietos parlamente.

Tokia situacija susiklostė nepaisant to, kad prorusiška Socialistų partija netikėtai išsiveržė į pirmą vietą su 21,6 proc. balsų, o komunistai, gavę 17,8 proc. balsų, užėmė trečią vietą.

Trijų partijų koalicija, kuriai vadovauja premjero Iurie Leanca (Jurijės Leankės) liberalai demokratai, vieną mažiausių ir skurdžiausių Europos šalių nuo 2009-ųjų vedė keliu į integraciją su pagrindinės srovės Europa ir to kulminacija buvo šiemet pasirašytas Asociacijos susitarimas su ES.

Parlamento rinkimai Moldovoje vyko tokiu metu, kai Rusija ir Europos Sąjunga varžosi dėl buvusios sovietinės respublikos Moldovos likimo, o tvirtai provakarietiškos Ukrainos rytuose nesiliauja kruvinas, Maskvos remiamas separatistinis judėjimas.

Maskva nenori skirtis su Moldova, kur daugiausia rusakalbių gyvenamoje Padniestrėje yra dislokavusi savo karius, o ES trokšta, kad Moldova būtų jos „švelniosios galios“ sėkmės simbolis.

Prieš rinkimus apklausos rodė didelius nesutarimus dėl to, ar buvusi sovietinė Moldova turėtų laikytis proeuropietiško kelio, kuriuo žengta pastaruosius penkerius metus, ar grįžti į Rusijos orbitą.

Tai drauge su prastais koalicijos rezultatais kovojant su korupcija ir vykdant reformas, taip pat – Rusijos spaudimas Moldovai keisti kursą, kėlė klausimų dėl koalicijos sugebėjimo išsilaikyti valdžioje.

„Trys (koalicijos) partijos, kurių strateginis tikslas yra europinė integracija, nesunkiai suformuos valdančiąją daugumą net ir be kairiųjų partijų pagalbos“, – sakė analitikas Oazu Nantoi (Oazu Nantojis), Valstybės politikos instituto direktorius.

Jis prognozavo, kad jos sugebės naujajame parlamente užsitikrinti 54 vietas – tvirtą daugumą.

Rinkimų pareigūnų paskelbti skaičiai rodo, kad liberalai demokratai gavo 19,2 proc. balsų, Demokratų partija – 15,8 proc., o Liberalų partija – 9,4 proc. balsų.

Partijoms, kad patektų į parlamentą, reikėjo surinkti mažiausiai 6 proc. balsų.

Birželio mėnesį Kišiniovas pasirašė istorinį susitarimą su ES, nors tam kategoriškai nepritarė Rusija. Moldova gavo bevizių kelionių režimą savo piliečiams ir prieigą prie laisvosios prekybos zonos bei šimtų milijonų eurų finansavimą.

Rusija atsakė embargu daugelio maisto produktų importui iš Moldovos.

Spalio mėnesį Rusija žadėjo ginti savo piliečius Padniestrėje ir perspėjo nesikišti į šio atsiskyrusio promaskvietiško regiono reikalus.

„Nėra reikalo atsiduoti kokioms nors iliuzijoms dėl to, ar Rusija gins savo piliečius, – sakė Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas. – Vienareikšmiškai ji tai darys. Ir nemėginkite bandyti mūsų kantrybės, mūsų jėgos“.

Įtampa tarp Rusijos ir Moldovos dėl Padniestrės laikosi ne vienus metus, bet sustiprėjo po to, kai balandį kilo kovos Rytų Ukrainoje.

Padniestrė yra teritorijos ruožas prie Ukrainos sienos, kuris nuo Moldovos atsiskyrė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais ir trumpo pilietinio karo 1992-aisiais.

Prieš balsavimą premjeras I.Leanca ragino moldavus balsuoti už ateitį Europoje.

„Mūsų traukinys jau juda, bet dar nepasiekė taško, iš kurio nebegrįžtama, – sakė I.Leanca. – Jei sustosime šiame europiniame kelyje, negaliu net įsivaizduoti, kada gausime kitą šansą“.

Moldova, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių, stengėsi ištrūkti iš nuolatinės politinės krizės gniaužtų.

Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos prezidentai prieš rinkimus apsilankė Moldovoje paremti proeuropietiškos kampanijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusiuntė I.Leanca paramos žinią. Analitikai šiuos rinkimus vadino šalies aspiracijų lakmuso popierėliu.

„Jei laimės proeuropietiškos partijos, Moldovos kursas europinės integracijos link galėtų tapti negrįžtamas. Tačiau jei Moldova atsigręš atgal į Muitų sąjungą (su Rusija), ji rizikuos visam laikui likti Rusijos įtakos sferoje“, – sakė Kišiniovo Valstybės politikos instituto vykdomasis direktorius Arcadie Barbarosie.

Prieštaringai buvo vertinamas sprendimas trys dienos prieš rinkimus uždrausti juose dalyvauti prorusiškai partijai „Patria“ („Tėvynė“), dėl įtariamo neteisėto finansavimo iš užsienio.

Geras socialistų, kurių lyderis Igoris Dodonas yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rezultatas atspindi didelį daugelio nenorą silpninti glaudžius istorinius santykius su Rusija – pagrindine energijos išteklių tiekėja – ir taip pat baimę sulaukti pasekmių.

Socialistai kampanijos metu reiškė nepritarimą 3,5 mln. gyventojų turinčios Moldovos judėjimui į Vakarus ir agitavo už Rusijos vadovaujamą ekonominę Muitų sąjungą.

Moldovos separatistinis prorusiškas Padniestrės anklavas potencialiai galėtų būti tramplinas Rusijos veiksmams šioje išėjimo prie jūros neturinčioje valstybėje, įsiterpusioje tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos.

Maskva kol kas nerodė pasirengimo įsikišti, tačiau pademonstravo nepasitenkinimą uždrausdama importuoti vyną, daržoves ir mėsą iš Moldovos, kurios ekonomika yra priklausoma nuo žemės ūkio produkcijos eksporto.

Daugelis analitikų sako, kad Moldovai jau turint naudos iš susitarimo su ES proeuropietišką kursą būtų sunku atšaukti.

Premjeras I.Leanca yra sakęs, kad nori iki 2020-ųjų pasiekti visapusišką Moldovos narystę Europos Sąjungoje.

Komunistų partija tarsi turėjo atgauti savo seną dominuojančios kairiųjų jėgos poziciją, bet socialistai, regis, pasikėsino į jos balsus.

„Komunistai per smarkiai pakeitė savo poziciją ryšium su Europos Sąjunga ir Muitų sąjunga, o socialistai užėmė poziciją kaip vienintelė prorusiška partija“, – sakė politikos analitikas Vitalie Andrievschii (Vitalijė Andrijevskijis).

Moldovoje maždaug 78 proc. iš 3,6 mln. gyventojų yra etniniai rumunai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"