TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pučistai tiki savo tiesa

2006 08 18 0:00
1991 metais aukščiausi SSRS pareigūnai, susibūrę į Valstybinį nepaprastosios padėties komitetą, mėgino nuo valdžios nušalinti tuometinį prezidentą Michailą Gorbačiovą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Buvę Valstybinio nepaprastosios padėties komiteto nariai ir šiandien įsitikinę, kad pasielgė teisingai 1991 metų rugpjūtį pamėginę kovoti prieš tuometinio SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo politiką

"Išdavikiška Gorbačiovo politika atvedė Sovietų Sąjungą prie katastrofos slenksčio, ir šalies vadovybė buvo teisi, kad buvo prieš prieš tokią politiką. Kito kelio nebuvo", - per spaudos konferenciją, skirtą tų įvykių 15-osioms metinėms, sakė Valstybės Dūmos deputatas nuo "Tėvynės" frakcijos, atsargos armijos generolas Valentinas Varenikovas, tuometinis SSRS gynybos ministro pavaduotojas ir sausumos kariuomenės vyriausiasis vadas. Pasak Varenikovo, tai buvo vienintelis būdas "užkirsti kelią Sovietų Sąjungos žlugimui ir neleisti balandžio 20 dieną Novo Ogariove pasirašyti sutartį dėl Suverenių valstybių sąjungos įkūrimo vietoj tuometinių respublikų SSRS sudėtyje. Kartu Varenikovas pabrėžė, kad jie suklydo, neaiškindami piliečiams savo veiksmų motyvų. Kariškis taip pat tvirtino, kad "Tėvynės" partija šiandien kritikuoja ne prezidento politiką, bet tam tikrą grupę vyriausybėje, kuri nevykdo šalies vadovo keliamų uždavinių.

Buvęs SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas taip pat mano, kad 1991 metų rugpjūtį jie elgėsi teisingai, bandydami "užkirsti kelią Sovietų Sąjungos žlugimui, į kurį ją vedė Gorbačiovas". Jis pabrėžė, kad žlugus rugpjūčio pučui Rusija prarado daugelį dominuojančių pozicijų, kurias turėjo SSRS, pirmiausia - gynybinio pajėgumo srityje. "Jei palyginsime, ką armija turėjo tada ir kas liko dabar, teks pripažinti - liko vien ašaros", - sakė Jazovas.

Kitas spaudos konferencijos dalyvis Olegas Baklanovas pareiškė visiškai pritariąs buvusių bendražygių duotiems anų įvykių vertinimams. "Per pastaruosius 15 metų Rusija prarado apie 100 mln. piliečių, kurių didžioji dauguma buvo rusai ir rusakalbiai. Mes praradome Krymą, išsiskyrėme su Ukraina, netekome kitų respublikų", - vardijo Baklanovas.

Aštuonių narių - aukščiausių šalies vadovų - savavališkai pasiskelbęs komitetas ketino nutraukti tuometinio SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pertvarkos reformas, kuriomis buvo siekiama atverti Sąjungą pasauliui, įtvirtinti joje daugpartinę sistemą ir pradėti diegti, kad ir lėtai, rinkos ekonomikos pagrindus. Rugpjūčio 19 dieną perversmininkams pavyko sulaikyti Gorbačiovą jo paties viloje Kryme, tačiau sąmokslą niekais pavertė kariuomenės nenoras paremti sąmokslininkus, ryžtingas Boriso Jelcino, kuris tuo metu buvo sovietinės Rusijos respublikos prezidentas, pasipriešinimas ir neslepiamas politiškai sąmoningos visuomenės pasibjaurėjimas komunistų mėginimais jėga susigrąžinti slystančią valdžią. Praėjus vos keturiems mėnesiams po pučo nuslopinimo Sovietų Sąjungos nebeliko.

Po nepavykusio perversmo visi nepaprastosios padėties komiteto nariai buvo suimti, išskyrus vidaus reikalų ministrą Borisą Pugo, kuris suimamas nusišovė. Tačiau 1994 metais visi jie dar iki teismo buvo amnestuoti prezidento Jelcino įsaku. Su amnestija nesutiko tik Varenikovas, kreipėsi į teismą ir jo nutarimu buvo išteisintas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"