TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pulkai žengia koja kojon

2013 08 21 6:00
Maskvoje rengiami vis pompastiškesni kariniai paradai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Valstybinių švenčių proga daugelyje valstybių vyksta kariniai paradai. Anksčiau tai būdavo pretenzingas karinės galios demonstravimas, o mūsų dienomis - dažnai tiesiog spalvingas renginys. Tačiau diktatorių valdomose šalyse kariniu paradu ir šiandien siekiama įbauginti kitus.

Vienas spalvingiausių paradų vyksta Čilėje. Jo skiriamasis bruožas - paradinės karių uniformos, nepasikeitusios nuo Prūsijos armijos laikų. Mat būtent prūsai apmokė vietos karius, kaip, beje, ir daugelyje kitų valstybių. Nors modernizuojant kariuomenes senovinių atributų daug kur atsisakyta, Čilėje jie buvo išsaugoti. Pirmiausia į akis krinta "pikelhelmas", t. y. plunksnomis puoštas šalmas. Iš prūsų armijos Čilės kariai perėmė ir marširavimo būdą - aukštai kelia ištiestą dešinę koją.

Tokį žygiavimą pademonstravo ir Italijos kariai, kai Benito Mussolini laikais į Romą 1938 metais buvo atvykęs Adolfas Hitleris. Vokietijos fiureris labai mėgo didelius karinius paradus, jie sutraukdavo tūkstančius žiūrovų. Vokiečių žygiavimas buvo tiesiog tobulas, išsaugojęs geriausias prūsų armijos tradicijas. Jam nėra lygių iki šiol.

Kostiuminis renginys

Nors vienas svarbiausių karinio paradų tikslų - pademonstruoti karinę galią, mūsų laikais kai kuriose Vakarų šalyse tokie paradai virto efektingais kostiuminiais renginiais. Jungtinėje Karalystėje gatvėmis žygiuoja ryškiomis raudonomis uniformomis vilkintys karališkieji gvardiečiai, ant galvų užsimaukšlinę dar ir lokio kailio kepures. Šiems puošnumu nenusileidžia ir škotų gvardija. Kiltais pasidabinę jos kariai neįsivaizduoja karinio parado be grojimo dūdmaišiais.

Tikrą šou surengia ir norvegai. Nuo 1996 metų jie organizuoja paradus uždarose patalpose ir demonstruoja ne tiek karinį miklumą, kiek cirko elementus, todėl karių pasirodymas labiau primena koncertą. Kartais į oficialų paradą įterpiama komiškų elementų. Toks yra Ispanijos legiono žygiavimas. Šio elitinio pulko kariai turi žengti 180 trumpų žingsnelių, todėl iš šalies atrodo, tarsi jie dalyvauja sportinio ėjimo varžybose. Legionas atsiveda į paradą ir ožį, kuriam ant galvos būna užmaukšlinta karinė pilotė. Susirinkę žiūrovai labiausiai ir laukia ožio, nes Ispanijos legiono talismanas yra visų itin mylimas. Anksčiau jį atstodavo beždžionė, avinas, papūga ar meška. Šio legiono paradas - vienas mėgstamiausių renginių Ispanijoje, nes į jį susirinkę žmonės gali parodyti savo meilę kariams.

Galios demonstravimas

Visai kitokio tipo kariniai paradai vyksta Kinijoje. Jie būna labai rimti ir iškilmingi, be to, nepaprastai gausūs, nes Kinijos armiją sudaro 2 mln. karių. 2009 metais kariniame parade, skirtame Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 60-mečiui, dalyvavo net 10 tūkst. karių. Taip kinai pralenkė įspūdingus paradus mėgstančius prancūzus, kurie kasmet mini Bastilijos paėmimo metines ir ta proga Paryžiaus Eliziejaus laukuose rengia paradą. Jame dalyvauja 7 tūkst. žmonių (britai, iškilmingai šventę savo karalienės Elžbietos II 60-ąsias metines soste, pagerbė ją tik 2,5 tūkst. karių paradu).

Šiaurės Korėjoje vykstantys kariniai paradai dar karingesni negu Kinijoje. Izoliuotas ir kone su visu pasauliu konfliktuojantis Pchenjanas stengiasi pademonstruoti, kad jo armija pasirengusi visus sumalti į miltus. Gal dėl to žygiuodami kariai sulig kiekvienu žingsniu dar pašoka į orą. Nors Šiaurės Korėjos armija perpus mažesnė nei Kinijos, 2010 metais ši militarizuota valstybė sugebėjo surengti karinį paradą, kuriame dalyvavo 20 tūkst. žmonių.

Karinius paradus labai mėgo ir Iranas, kai jo prezidentas buvo Mahmoudas Ahmadinejadas. Šis politikas Irano armiją vadino saugumo visame regione garantu, todėl paradai buvo tikrai įspūdingi. Kai kurie daliniai būdavo aprengiami maskuojamaisiais drabužiais, primenančiais pirmykščio žmogaus apdarus. Parade dalyvaudavo ir karinė technika, naikintuvai, tačiau kartais per jį vis vien kas nors susprogdindavo bombą.

Brangus renginys

Rengti karinius paradus gali sau leisti ne visos šalys. Pavyzdžiui, nepriklausoma tapusi Kenija tai įstengė padaryti tik po 25 metų. 2010-aisiais švenčiant naujos Konstitucijos priėmimą į gatves išriedėjo karinė technika. Tuo metu turtingas Kataras, kasmet gruodžio 18-ąją minėdamas Nepriklausomybės dieną, surengia įspūdingą karinį paradą, kuriame dalyvauja ne tik kariai, bet ir lėktuvai, sraigtasparniai bei kateriai.

Pinigų kariniam paradui negaili ir Rusija. Šitaip ji bando parodyti, kad net kuriuo metu bus atmuštas šalį užpuolęs priešas, nors tikrovėje taip atsitinka ne visada.

Maskvos Raudonojoje aikštėje kariniai paradai rengiami nuo XVII amžiaus. Jais siekiama pademonstruoti imperijos karinę galią. Minėdami Spalio perversmo, skambiai vadinamo revoliucija, pirmąsias metines, karinį paradą surengė ir bolševikai. Tiesa, tą kartą jis labiau priminė žmonių demonstraciją. Paskui Rusija rengdavo karinius paradus ir tuomet, kai Maskvoje vykdavo Komunistų partijos suvažiavimai, o Vokietijoje į valdžią atėjus Hitleriui Stalinas nutarė pademonstruoti visą Raudonosios armijos galią. Po Antrojo pasaulinio karo paradai vykdavo Gegužės 1-ąją ir Lapkričio 7-ąją, taip pat minint apvalias Pergalės dienos metines. Tačiau 2008 metais Vladimiras Putinas nusprendė, kad Pergalės diena kariniu paradu turi būti minima kasmet, ir vis pompastiškiau. Tą dieną Raudonojoje aikštėje sutelkiama ne tik nepaprastai daug karinės, bet ir filmavimo technikos, nes rusų armijos didybę privalu parodyta iš visų kampų.

Parengė VAIVA VIKŠRAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"