TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Puolant socialinę apsaugą

2010 09 28 0:00
Vis dažniau kėsinamasi į orią senatvę.
AFP/Scanpix nuotrauka

JAV socialinės apsaugos sistemai neseniai suėjo 75 metai. Atrodytų, tai puiki proga pasidžiaugti programa, kuri senų amerikiečių gyvenimui suteikė tikrai daug orumo. Tačiau Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraštyje "The New York Times" rašo, kad tam kyla pavojus. Jo straipsnis aktualus ir Lietuvos skaitytojams, nes mūsų šalyje taip pat karpomos socialinės apsaugos išlaidos ir planuojama ilginti pensinį amžių.

Jungtinėse Valstijose socialinės apsaugos programą atakuoja respublikonai ir iš dalies demokratai. Anot vieno gando, prezidento Baracko Obamos sudaryta deficito komisija gali pasiūlyti smarkiai mažinti išmokas ir ilginti pensinį amžių.

Puolantieji socialinės apsaugos sistemą teigia esantys susirūpinę programos finansine ateitimi. Tačiau jų matematika neturi prasmės, o priešiškumas nėra susijęs vien su doleriais ir centais. Iš tikrųjų tai susiję su ideologija ir nusistatymu, o už viso to slypi nežinojimas ir abejingumas daugumos amerikiečių likimui.

Teisiškai socialinė apsauga turi nepriklausomą finansavimą iš darbo užmokesčio fondo mokesčių. Tačiau ji taip pat yra federalinio biudžeto dalis. Dvejopa apskaita reiškia, kad socialinė apsauga gali susidurti su dvejopomis problemomis. Pirmoji - atskiras finansavimas gali pasirodyti neadekvatus, nes vers arba mažinti programos išmokas, arba kreiptis į Kongresą pagalbos. Antroji - socialinės apsaugos išlaidos gali tapti nepakeliamos federaliniam biudžetui.

Tačiau nė viena šių potencialių problemų neapibrėžia realaus pavojaus. Jau 25 metus socialinė apsauga dirba perteklingai, kaupdama pinigus specialioje sąskaitoje, vadinamajame Patikos fonde. Programa neturi kreiptis pagalbos arba mažinti išmokas kol neišseks šis fondas, o to ekspertai nesitiki bent jau iki 2037 metų. Remiantis jų prognozėmis, yra didelė galimybė, kad tokia diena apskritai neišauš.

Tuo tarpu po 20 metų dėl senstančios populiacijos socialinių išmokų mokėjimo išlaidos padidės nuo dabar esančių 4,8 proc. iki 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Žvelgiant į praeitį, tai gerokai mažesnis augimas, palyginti su išlaidomis gynybai nuo 2001 metų. O tų išlaidų Vašingtonas tikrai nelaikė krize ar priežastimi permąstyti kai kuriuos George'o W.Busho mokesčių apkarpymus.

Taigi iš kur kyla pareiškimai apie krizę? Jie atsiranda dėl nesąžiningos apskaitos. Iš esmės, remiamasi trijų kortų triuko principu, kai į 25 metų socialinės apsaugos perteklių neatsižvelgiama, nes programa savarankiškai neegzistuoja, nes yra tik federalinio biudžeto dalis, o galimas socialinės apsaugos deficitas ateityje yra nepriimtinas, nes programa turi būti savarankiška.

Būtų lengva laikyti šią "sudomink ir pakeisk prekę" (angl. bait-and-switch) apgaulę nesąmone, jeigu daug įtakingų žmonių, įskaitant prezidento deficito komisijos pirmininką Alaną Simpsoną, apie ją plačiai nekalbėtų.

Be to, neaišku, ką puolantieji socialinę apsaugą ketina daryti išradę krizę? Jie nesiūlo mažinti išmokų dabartiniams pensininkams. Jie tik planuoja jas mažinti tolimoje ateityje. Taigi siekdami išvengti galimo išmokų mažinimo ateityje, mes turime mažinti ateities išmokas. Gerai skamba ar ne?

Tai kas vyksta iš tiesų? Konservatoriai nekenčia socialinės apsaugos dėl ideologinių priežasčių: jos sėkmė kenkia jų teiginiui, esą vyriausybė visuomet yra problema, o ne sprendimas. Tačiau jie sulaukia Vašingtono, kuriam noras apriboti socialinę apsaugą jau seniai atrodė kaip finansinio rimtumo ženklas (aritmetika čia nesvarbi), palaikymo. Ir joks antisocialinės apsaugos koalicijos sparnas, atrodo, nežino arba tiesiog nesirūpina sunkumais, kuriuos gali sukelti jų mėgstamiausi pasiūlymai.

Šiuo metu vyrauja populiari idėja didinti pensinį amžių sparčiau nei jis galėtų kilti veikiant esamiems įstatymams - jis jau yra padidintas nuo 65 iki 66 metų ir planuojama dar prailginti iki 67-erių, atsiranda net siūlančių jį didinti iki 70 metų. Tokie siūlymai grindžiami tuo, jog ilgėja žmogaus gyvenimo trukmė, todėl žmonės gali ir ilgiau dirbti. Tačiau tai teisinga tik tuomet, kai kalbama apie turtinguosius - "baltąsias apykakles", t. y. darbuotojus, kuriems socialinė apsauga reikalinga mažiausiai.

Nekalbu vien apie tai, kad daug lengviau įsivaizduoti darbą iki 70-ties, turint patogų darbą kabinete, o ne dirbant sunkų fizinį darbą. Amerika palengva tampa labai nelygiaverte visuomene, o augantys nesutarimai tampa mirties ir gyvybės klausimu. Gyvenimo trukmė gerokai išaugo tarp daugiausia uždirbančiųjų, gaunančiųjų mažesnes pajamas gyvenimas daug nepailgėjo. Negalima pamiršti ir to, kad pensinį amžių planuojama ilginti jau pagal esamus įstatymus.

Taigi atsilaikykime prieš šią nereikalingą, nesąžiningą ir, būkime atviri, žiaurią ataką prieš dirbančius amerikiečius ir reikalaukime, kad nebūtų svarstomi dideli socialinės apsaugos apkarpymai.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"