TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pusbrolių mirtis nesutaikė

2009 03 31 0:00

Ilgametis Estijos komunistų partijos veikėjas Arnoldas Meri nesulaukė, kol Talino oro uostas bus pavadintas jo velionio pusbrolio Lennarto vardu. A.Meri mirtis išryškino prarają, skiriančią dvi skirtingas Estijos istorijos interpretacijas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po mirties apdovanojo A.Meri Garbės ordinu. Nepriklausomoje Estijoje jis savo noru buvo likęs paribiuose, nustelbtas pirmojo atkurtos valstybės prezidento Lennarto Meri šlovės, kol galiausiai mirė, taip ir nesulaukęs nuosprendžio byloje dėl nusikaltimų žmogiškumui.

A.Meri - pirmas estas, kuriam 1941 metais buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Įvairiuose Raudonosios armijos daliniuose jis ėjo politinio vadovo pareigas, vėliau tapo Estijos komjaunimo centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi. 1951 metais A.Meri pateko valdžios nemalonėn ir buvo išsiųstas į Altajaus kraštą, vėliau reabilituotas sugrįžo į gimtinę.

1989-aisiais atsidavęs komunistas A.Meri išėjo į pensiją. Jis vengė bendrauti su pusbroliu L.Meri, aktyviai dalyvavo vadinamojo Estijos antifašistų komiteto veikloje, priešinosi sprendimui perkelti Bronzinio kario paminklą. Kaip žinoma, tai išprovokavo rusakalbių Talino gyventojų riaušes. 2007 metų rugpjūtį A.Meri pateikti oficialūs kaltinimai dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui. Jis įtariamas 1949-aisiais dalyvavęs masiniuose estų trėmimuose iš Hyjumos salos. Tačiau 2008 metų gegužę teismo procesą teko atidėti dėl prastos teisiamojo sveikatos būklės.

L.Meri gyvenimo istorija buvo visai kitokia. Tai paliudijo sekmadienį Talino oro uoste jo gimimo metinių proga surengtos iškilmės, kuriose dalyvavo dabartinis šalies prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. "Suteikdami Talino oro uostui Lennarto Meri vardą mes pareiškiame pagarbą Estijos Respublikai, savo istorijai ir demokratijos vertybėms", - sakė T.H.Ilvesas.

L.Meri šeima 1941 metais buvo ištremta į Sibirą. Jai sugrįžti pavyko tik po karo, galbūt ir giminaičio A.Meri pastangomis. Pertvarkos metais rašytojas ir kino režisierius L.Meri tapo vienu Estijos nacionalinio išsivadavimo judėjimo lyderių, o 1992-2001 metais ėjo Estijos prezidento pareigas. L.Meri mirė 2006 metais Taline po sunkios ligos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"